Viename P. Pasolini filme… Menininkas prieš sieną parengtą freskai:

- Taip gera svajoti apie kūrinį, kad net nesinori imtis darbo…

Mes žinome jų vardus. Apytikriai žinome amžių. Susitikimo vietą, apytikslę datą.
Pitagoras ir Talis. Dvidešimtmetis jaunuolis ir senas, septintą dešimtį metų pradėjęs išminčius. Miletas, apie 550 m. pr. Kristų. Taigi – žiupsnelis sausų ir nelabai patikimų užuominų… Visa kita turime įsivaizduoti. Kur jie susitiko ir kalbėjosi: Mileto aikštėje, kolonų šešėlyje slėpamiesi nuo tvaskios vidurdienio saulės, o gal kildami takeliu į pajūrio kalvas, vis pažvelgdami į snūduriuojančios Egėjo jūros tolumas?

Galime įsivaizduoti kaip susitikdavo jų žvilgsniai: savąjį kelią pradedančio jaunuolio ir į kelionės pabaigą artėjančio išminčiaus. Akys, kurias lyg kibirkštis uždega kiekviena švystelėjusi mintis, akys kurios atspindi nesiliaujantį jaunos sielos žaidimą ir akys, kurios irgi kartkartėmis sušvyti — lyg ramios įlankos vandenys prieblandoje nuo kranto žiburių, arba – tolimų žvaigždžių…

- Į Egiptą, mielas jaunuoli, į Egiptą! – tokį raginimą, kad ir kitais žodžiais, tikrai ištarė Talis. — Tik ten ieškok šaltinio savo sielos troškuliui numalšinti.

Geras patarimas, galbūt tik parama paties...

Kitokie, kitaip į pasaulį žvelgiantys žmonės apie 1500 pr. Kr. atsirado Egėjo pusiasalyje. Jie dažniausiai kūrėsi prie jūros, statė miestus, rentė laivus ir leidosi į legendines ir paprastas keliones. Apie pačias žymiausias mes žinome kone iki smulkmenų: kaip argonautai leidosi ieškoti auksinio kailio, kaip helėnai plaukė Trojos griauti ir kaip klajojo gudrusis Odisėjas. Kone akimirksniu, jei lyginti su Egipto ar Tarpupio tūkstantmečiais atsirado šlovinga helėnų istorija, ir pirmieji Helados (o ir visos Europos!) klasikai: Homeras ir Hesiodas.
pdf

Nesu tikras, ar viskas, kas mūsų Žemėje dėjosi: judėjo, skardėjo, skambėjo ir dvelkė, nėra įrašyta ir saugoma kokiose nors nepalyginti tobulesnėse laikmenose nei mūsų skaitmeninės. Jei taip – ką gi išvystume aplanko ,,Egėjo pusiasalis“ trijų-keturių tūkstančių metų senumo įrašuose? Akmenis, skurdžią augmeniją, kalnų ožkeles, žydrus vandenis… Nepatikėtum, kad kažkur čia bus pakabintas mūsų civilizacijos lopšys.
Kur, šioje ...

Tigras ir Eufratas: dvi kalnuose gimusios upės. Žemyn į Iraką. Čia šakojasi ir jungiasi kanalais, renka šiuolaikinių Iraqo politinių dramų atspindžius, susitinka ir skuba į Persų įlanką.

Kur galima išvysti prieš kelis tūkstančius metų tarp šių upių sukurtos kultūros atspindžius?

Rusvose dykumose karšti vėjai kelia dulkių sūkurius. Keliai iš viršaus panašūs į besiraitančius tarp kalvų driežus.

Daug kartų sakiau sau: ,,Na, dabar imsiu ir parašysiu, ką žinau, apie egiptiečių skaičius„. Ir nieko, – negaliu suregzti nei sakinio. Kodėl? Nes nejaučiu nieko bendro su tais senojo Nilo slėnio gyventojais.

Bet ...

Medžiotojas pagaliau pasiekė namus – laukymę su laužaviete viduryje, pašiūrėmis, dengtomis medžių šakomis, gyvenamąja ola… Nusimetė nuo pečių nešulį – stirniną, sumedžiotą upės slėnyje. Paskui įėjo į olą, susirado kadaise sumedžioto vilko kaulą ir aštria akmens briauna įbrėžė naują brūkšnį.

Kodėl? Kad galėtų...