Susitinka dvi jaunos bedarbės:
– Einam užkąsti salotų. Čia netoli gera kavinukė.
– O tu finansiškai nesuvaržyta?
– Močiutė taupo.
Elektrinis 1500W šildytuvas be pertraukos veikdamas 10 valandų temperatūrą patalpoje pakelia nuo 16° C iki 18° C. Per kitas 14 valandų temperatūra mažėja ir ciklo pabaigoje grįžta prie pradinių 16° C.
Kiek energijos sunaudos 15 šildytuvų per 22 ciklus? Kokia sąskaita bus pateikta, kai elektros kaina yra 0,42Lt/kWh?
Štai ir tarpdisciplininis (fizika, matematika, ekonomika) uždavinys mokiniams
Rezultatų patikrinimui:
1500W * 10h * 15 (šildytuvai) * 22 (ciklai) = 4950000Wh = 4950kWh
4950kWh * 0,42Lt/kWh = 2079Lt
Klausimas aptarimui – kaip šie pinigai galėtų būti panaudoti racionaliau?
N.B! Laipsnio simbolį (°) galima užrašyti paspaudus Alt mygtuką ir skaičių klaviatūra surinkus 0176 (Windows simbolių rinkinys) arba 248 (CP437 simbolių rinkinys). Plačiau apie Alt kodus.
Vis primenama, jog pensinis amžius ilginamas iki 65 metų, tačiau, ar neužmiršta proporciškai pailginti ir pareigūnų 20 metų tarnybos laiką? Socialinių garantijų, dirbantiems pavojingą darbą neužmiršau, bet juk „gyvenimo kokybė ir sąlygos“ gerėja visiems.
Besidomintiems – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.
Skaitant Universiteto naujienų straipsnį, mintys stabtelėjo prie pradinio paskolos įnašo kaupimo proceso.
Svarstymo paprastumui ir nežiūrint į bankų bei lizingo bendrovių reikalavimus tarkime, jog:
Skaičiuojame, kaip kaupti pradinį įnašą:
Rezultatas:
Įsipareigojimai bankui arba lizingo bendrovei trunka ilgai, todėl norint sumažinti tragiškų pasekmių tikimybę, pradinio įnašo sutaupymui per mėnesį reikia atidėti tiek pinigų, lyg būtų mokami būsimi kasmėnesiniai įsipareigojimai. Laikantis šios taisyklės būtų išsiaiškinta, ar sugebama laikytis drausmės, ar užtenka pajamų vykdyti įsipareigojimus.
Jei pakanka pajamų būsimiems mėnesiniams įsipareigojimams padengti, tai sutaupyti pradinį įnašą visiškai nesudėtinga. Jei kažkam sunku sutaupyti pradinį įnašą, tai pasiskolinus pinigų reiktų laukti rimtų nemalonumų.
1 – mėnesinė palūkanų dalis paskolos grąžinimo eigoje mažėja, tačiau ji naudotina skaičiavimuose siekiant nedidinti rizikos – pakankamai didelė tikimybė, jog palūkanos per 10 metų gali šoktelti iki 5% ir daugiau, taip palūkanų dalį pakeliant iki pradinės sumos ar net ją viršijant.
Kas per kvaili politikų pažadai ir norai? Ar jie nors truputį nusimano apie ekonomiką? Tokios mintys kyla gavus reklamos su politikų pažadais… Štai ką viena reklama/pažadas per ketverius metus siūlo padaryti:
Baisūs norai ir pažadai!
Jei taip stipriai (daugiau nei 50%) būtų pakeistos pajamos, tai garantuotai išlaikytų aukštą infliacijos lygį, nes turėdami daugiau pinigų žmonės gali daugiau išleisti. O dėl infliacijos pakilę gamybos kaštai savo ruožtu sumažintų Lietuvos produkcijos konkurencingumą pasaulio rinkose ir apsunkintų ekonominę situaciją.
Šis politinis pažadas taip pat lygus pažadui didinti socialinę atskirtį sukuriant turtingų ir vargšų klases, nes pagal šį pažadą minimalus atlyginimas sudarytų ne daugiau nei 40% procentų vidutinio atlyginimo! Vadinasi vieni stengtųsi išgyventi įpirkdami tik pirmo būtinumo prekes, o kiti važinėtųsi po užsienio kurortus ir pirktų įvairiausius „žaisliukus“.
Taip pat man, dirbančiam jaunam žmogui, nesuvokiama, kaip pensija gali būti didesnė nei minimali alga? Juk jaunam žmogui reikia įsigyti būstą , kurti šeimą, auginti vaikus, o taip pat kaupti tai pačiai „pensijai“. Atminkite, jog nuo atlyginimo atskaičiuojami mokesčiai, o nuo pensijos ne, taigi čia matomas skirtumas dar padidėja.
„Kojinėje“ (einamojoje ar taupomojoje sąskaitoje, močiutės darže ) saugomų pinigų infliacija gali ir neveikti!
Infliacija neveikia, kai taupoma prekėms, kurių kainos nekyla. Pavyzdžiui, šiuo metu butų kainos nekyla, o dar ir krinta (!), kompiuterių kainos taip pat nekyla – už tą pačią kainą po metų galima nusipirkti geresnį kompiuterį.
Na, bet per labai ilgą laikotarpį infliacija daugiau ar mažiau paliečia visas prekes ir visus pinigus.