2008-10
Atlyginimai ir infliacija
Kas per kvaili politikų pažadai ir norai? Ar jie nors truputį nusimano apie ekonomiką? Tokios mintys kyla gavus reklamos su politikų pažadais… Štai ką viena reklama/pažadas per ketverius metus siūlo padaryti:
- vidutinis atlyginimas ne mažiau nei 3500Lt
- minimalus atlyginimas – 1400Lt
- vidutinė pensija ne mažesnė nei 1500Lt
Baisūs norai ir pažadai!
Jei taip stipriai (daugiau nei 50%) būtų pakeistos pajamos, tai garantuotai išlaikytų aukštą infliacijos lygį, nes turėdami daugiau pinigų žmonės gali daugiau išleisti. O dėl infliacijos pakilę gamybos kaštai savo ruožtu sumažintų Lietuvos produkcijos konkurencingumą pasaulio rinkose ir apsunkintų ekonominę situaciją.
Šis politinis pažadas taip pat lygus pažadui didinti socialinę atskirtį sukuriant turtingų ir vargšų klases, nes pagal šį pažadą minimalus atlyginimas sudarytų ne daugiau nei 40% procentų vidutinio atlyginimo! Vadinasi vieni stengtųsi išgyventi įpirkdami tik pirmo būtinumo prekes, o kiti važinėtųsi po užsienio kurortus ir pirktų įvairiausius „žaisliukus“.
Taip pat man, dirbančiam jaunam žmogui, nesuvokiama, kaip pensija gali būti didesnė nei minimali alga? Juk jaunam žmogui reikia įsigyti būstą , kurti šeimą, auginti vaikus, o taip pat kaupti tai pačiai „pensijai“. Atminkite, jog nuo atlyginimo atskaičiuojami mokesčiai, o nuo pensijos ne, taigi čia matomas skirtumas dar padidėja.
Infliacija ir taupymas
„Kojinėje“ (einamojoje ar taupomojoje sąskaitoje, močiutės darže 
) saugomų pinigų infliacija gali ir neveikti!
Infliacija neveikia, kai taupoma prekėms, kurių kainos nekyla. Pavyzdžiui, šiuo metu butų kainos nekyla, o dar ir krinta (!), kompiuterių kainos taip pat nekyla – už tą pačią kainą po metų galima nusipirkti geresnį kompiuterį.
Na, bet per labai ilgą laikotarpį infliacija daugiau ar mažiau paliečia visas prekes ir visus pinigus.
Nesigaudymas situacijoje
Turėjau šiandien darbe labai keistą pokalbį (nes pasitaikė pirmą kartą), tačiau, spėju, gyvenime įprastą. Šis vyko telefonu. Prasidėjo viskas mandagiai ir gražiai – pasisveikino, prisistatė, nupasakojo atliekamo projekto IT situaciją. Kai papasakojo, kad oficialiai paskirtas žmogus visų darbų atlikti negali, remdamasis matyta praktika, pasiūliau susirasti žmogų, kuris galėtų atlikti IT darbus.
Tada ir prasidėjo…. įtikinėjimas atlikti IT darbus, kuriuos pagal pareigas atlikti nepriklauso. Pradžioje graudeno tuo, kad projekto vykdytojai nieko apie IT neišmano. Paaiškinus, kad darbus pagal galiojančią tvarką turi atlikti jie patys, pradėjo siūlyti kyšį. Paaiškinus, jog „taip nedirbama“, prasidėjo įvairiausi aiškinimai („tu už mane jaunesnis“) ir gąsdinimai (visas spektras – nuo „dokumentus mes rašyti mokam“ iki „jei reikės operacijos…“). Galų gale buvo pereita į švelnesnį toną ir rastas šioks toks kompromisas (atlikti darbus kaip priklauso ir kam priklauso).
Turbūt visose gyvenimo srityse atsiranda situacijoje nesigaudančių ir nenorinčių išsiaiškinti žmonių. Norėdami pasiekti savo tikslų, jie apeliuoja į sąžinę, pasakoja graudžias istorijas, siūlo kyšius ir gąsdina ar net grasina. Tokie žmonės nėra pakankamai išprusę ir/ar turi žemą moralę.
Daugumai tikslų TEISINGAI pasiekti užtenka žinoti teises ir pareigas bei turėti lėžuvį, klausimams užduoti.
Labai gaila, tačiau kai kuriems iki to dar toloka.