Turėjau šiandien darbe labai keistą pokalbį (nes pasitaikė pirmą kartą), tačiau, spėju, gyvenime įprastą. Šis vyko telefonu. Prasidėjo viskas mandagiai ir gražiai – pasisveikino, prisistatė, nupasakojo atliekamo projekto IT situaciją. Kai papasakojo, kad oficialiai paskirtas žmogus visų darbų atlikti negali, remdamasis matyta praktika, pasiūliau susirasti žmogų, kuris galėtų atlikti IT darbus.
Tada ir prasidėjo…. įtikinėjimas atlikti IT darbus, kuriuos pagal pareigas atlikti nepriklauso. Pradžioje graudeno tuo, kad projekto vykdytojai nieko apie IT neišmano. Paaiškinus, kad darbus pagal galiojančią tvarką turi atlikti jie patys, pradėjo siūlyti kyšį. Paaiškinus, jog „taip nedirbama“, prasidėjo įvairiausi aiškinimai („tu už mane jaunesnis“) ir gąsdinimai (visas spektras – nuo „dokumentus mes rašyti mokam“ iki „jei reikės operacijos…“). Galų gale buvo pereita į švelnesnį toną ir rastas šioks toks kompromisas (atlikti darbus kaip priklauso ir kam priklauso).
Turbūt visose gyvenimo srityse atsiranda situacijoje nesigaudančių ir nenorinčių išsiaiškinti žmonių. Norėdami pasiekti savo tikslų, jie apeliuoja į sąžinę, pasakoja graudžias istorijas, siūlo kyšius ir gąsdina ar net grasina. Tokie žmonės nėra pakankamai išprusę ir/ar turi žemą moralę.
Daugumai tikslų TEISINGAI pasiekti užtenka žinoti teises ir pareigas bei turėti lėžuvį, klausimams užduoti.
Labai gaila, tačiau kai kuriems iki to dar toloka.