Diskursyvumo teorija ir analizė

Seminarai gegužės 13 d. 17-20.30 val.

Eugenijaus Ališankos esė

Ališanka „Plyšiai“

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2025/05/Alisanka-Eugenijus_Plysiai.pdf

Ališanka „Obelių trikampis“

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2025/05/Alisanka_Eugenijus_Obeliu-trikampis.pdf

Klausimai:

Esė „Plyšiai“
1. Kaip skirtingos patirties įtarpinimo formos (užrašymas, fotografavimas ir kt.) kūrinyje susiejamos su plyšio figūra?
2. Kokį santykį su tėvu sakytojas mezga pasakojimu? Kaip tai atliekama ir kaip susiję su jo kaip veikėjo santykiu su tėvu?

3. Kokie ryšiai pasakotoją sieja su skirtingomis bendruomenėmis?

Esė „Obelių trikampis“
1. Kaip ir kokiu tikslu kūrinyje veikia kronikininkas?
2. Palyginkite tekste aprašytą laiką su pasakojimo (sakymo) laiku bei tempu.

3. Kokie ryšiai pasakotoją sieja su skirtingomis bendruomenėmis?

x    x    x

Seminaras gegužės 6 d. 17-20.30 val.

Giedros Radvilavičiūtės esė „Nekrologas“

Klausimai:

1. Diskurso adresatas. Koks jis, kaip konstruojamas, kaip kinta per visą esė ?   Iveta Ivanauskaitė
2. Diskurso žanrai. Kokie diskurso žanrai minimi, imituojami, ironizuojami ir pan. ?  Samanta Kalinauskaitė
3. Diskurso subjektas. Koks ryšys sieja (i) pasakotoją kaip sakytoją, (ii) pasakotoją kaip pasakymo subjektę ir (iii) aprašomą draugę? Kaip esė veikia atjungimo ir įjungimo mechanizmai?
4. Atsikartojančios diskursyvinės figūros. Kaip kartojimasis keičia jų reikšmę?

Papildoma literatūra:

Ricoeuras, „Šneka ir rašas“ in Interpretacijos teorija. Diskursas ir reikšmės perteklius, p. 37-49.

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2025/05/Ricoeur-Paul_Nuo-snekos-prie-rasto_istrauka-is-knygos-Interpretacijos-teorija.pdf

x    x    x

Seminaras balandžio 29 d. 17-20.30 val.

Julio Cortazar „Laumės plaukai“ in Lotynų Amerikos novelės arba:    http://www.tekstai.lt/buvo/versti/cortazar/laumespl.htm

1. Kaip interpretuojate pirmą ir paskutinę apsakymo pastraipą? Kas nutiko lapkričio 7 dieną, kas įvyko po to ir kas pasikeičia pasakojant tai, ką skaito skaitytojas?
2. Kaip apsakyme varijuojama gramatinėmis formomis (asmenimis, laikais, nuosakomis)? Kokias reikšmes šios variacijos sukuria?     Viktoras Bražas
3. Koks ryšys šiame apsakyme sieja objektyvų (įvykių) laiką, sąmonės (suvokimo) laiką ir pasakojimo laiką? Kokiomis gramatinėmis laiko nuorodomis šis ryšys konstruojamas?    Emilija Ferdmanaitė
4. Mišelis kaip veikėjas ir Mišelis kaip pasakotojas: koks ryšys sieja pasakojamą istoriją (pasakymus) ir pasakojimo veiksmą (sakymą)?   Samanta Kalinauskaitė
5. Kokį vaidmenį apsakyme atlieka rašymas ir žiūrėjimas? Kuo jie susiję, kuo skiriasi, koks jų santykis su pasakojimu ir suvokimu?  –  Kristina Alsytė

Papildoma literatūra:

N. Keršytė, Pasakojimo pramanai, Vilnius, VU leidykla, 2016, p. 276-283.

x    x    x

Seminaras kovo 18 d. 17-20.30 val.

E. Benvenisto straipsniai:

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2023/02/Benveniste-Emile_Subjectivity-in-Language.pdf

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2023/03/E.-Benveniste-The-Nature-of-Pronouns.pdf

Klausimai:

„Subjektyvybė kalboje“
1. Kokiomis prielaidomis paremtas kalbos lyginimas su įrankiu? Kaip jį vertina Benveniste’as? Koks požiūris šiuo aspektu būdingas šiandienai (pasvarstykite remdamiesi patarlėmis, idiomomis, kalbos įvaizdžiu meninėje kūryboje ir pan.)?   Emilija
2. Kaip Benveniste’as supranta subjektyvybę? Kuo kalbinis „aš“ skiriasi nuo asmenybės (psichologijoje) bei filosofinio ego (Descartes’o filosofijoje, Husserlio fenomenologijoje)?          Iveta
3. Kuo asmeniniai įvardžiai skiriasi nuo daiktavardžių ir pavadinimų? Ar tai galioja visoms kalboms?  Rokas

„Įvardžių prigimtis“
1. Kokiame lauke Benveniste’as svarsto apie įvardžius: konkrečių kalbų [individual languages, langues], kalbos apskritai [language in general, langage], šnekos [speech, parole] ar diskurso [discourse, discours]?  Viktoras
2. Į ką nurodo (referuoja) asmeniniai įvardžiai? Kaip tai susiję su reikšmės samprata Saussure’o kalbotyroje (prieštarauja, papildo ar kt.)?
3. Kokiais įvardžiais galima atlikti kalbos prisiėmimą [appropriation]? Palyginkite šio veiksmo sąlygas su performatyvo sąlygomis.   Kristina

Fakultatyvus skaitinys: ištrauka iš M. Heideggerio veikalo Būtis ir laikas (Sein und Zeit) „Šnekalai“ (in Rinktiniai raštai, Vilnius: Mintis, 1992, vert. A. Šliogeris)

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2025/03/Heideggeris_Butis-ir-laikas_Snekalai.pdf

X     X     X

Seminaras vasario 17 d. 17-20,30 val.

Filmas „JFK“ (Oliver Stone, 1991)

Prokuroro J. Garrisono kalba teisme:

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2025/02/JFKfilm-retorik.doc

Klausimai (kiekvienam pasirinkti po vieną):

1. Ar ši kalba yra teisinė, ar politinė? Kodėl?
2. „Išoriniai“ ir „vidiniai“ šios kalbos įrodymai (išsamiai aptarti tik išorinius).  –   Jogailė
3. Šios kalbos ethos. Kaip kuriamas kalbėtojo įvaizdis? Kokios tam naudojamos priemonės? Prokuroro įvaizdis filme pasakojamoje istorijoje ir teisme sakomoje kalboje: skirtumai, panašumai?  –  Viktoras
4. Šios kalbos pathos. Auditorija teisme ir Garrisono kalbos auditorija (adresatas): ta pati ar skirtinga? Kaip kuriamas auditorijos įvaizdis? Kam, kokiai auditorijai skirta Garrisono kalba?  –   Rokas
5. Nuosekliai aptarti kalbos kompoziciją.
6. Aptikti ir išnagrinėti Garrisono kalboje naudojamus dedukcinius samprotavimus (argumentus). – Gita
7. Aptikti ir išnagrinėti Garrisono kalboje naudojamus indukcinius samprotavimus (argumentus). – Iveta
8. Aptarti kalboje naudojamas retorines figūras. Kokį vaidmenį jos vaidina kalboje? Kokias vertybines kalbėtojo nuostatas jos išreiškia?   –  Kotryna
9. Kokie yra šios teisinės kalbos topos:  a) kokie stereotipiniai klausimai keliami? b) kokios vertės ginamos? c) kokios vertės atmetamos?   –   Žygimantė
10. Kas, kokios priemonės šią kalbą daro ne realia teisine, bet kino teisine kalba? Kokios kino retorikos priemonės naudojamos šioje kalboje?   –    Emilija
11. Koks šios kalbos santykis su visu filmu? Kam ji reikalinga? Ar teisminė kalba tik atkartoja visa tai, kas buvo rodoma prieš tai?   –   Samanta

Šaltiniai:

1. Paskaitų medžiaga
2. Koženiauskienė R. Juridinė retorika (2005)
3. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika (2001) (ypač VIII, XI ir XII skyriai)
4. Barthes R. „L’ancienne rhétorique“ in L’aventure sémiologique, Seuil, 1985 („The Old Rhetoric: un aide-mémoire“ in The Semiotic Challenge (1994), University of California Press: Berkeley, p. 11-94).