Studentams

 

Studentus, nesipykstančius su matfizu ir mokančius (ar pasiruošusius išmokti) programuoti, kviečiu prisijungti prie mokslinės veiklos teorinės cheminės fizikos srityje, vykdomos prof. L. Valkūno grupėje Cheminės fizikos institute. Ketvirto kurso studentams galiu pasiūlyti profesinių praktikų (kursinių darbų) ir baigiamųjų darbų temų (žr. žemiau).

[Studentams, linkusiems prie eksperimento, rekomenduoju kreiptis į FTMC Molekulinių darinių fizikos skyrių, žr. ten nuorodą studentams.]

Galimos temos:

  1. Matematinė laikinės skyros spektrų analizė.
    Analizuojant spektroskopinius duomenis dažnai pasitelkiamas redukuotas duomenų vaizdavimas. Vienas iš būdų, kaip tą padaryti, yra spektrinės dekompozicijos (angl. Multivariate curve resolution) metodas. Darbo uždaviniai būtų pritaikyti šį metodą įvairių modelinių sistemų spektrų analizei siekiant išsiaiškinti, kaip lengvai galima susieti šios analizės rezultatus su sistemų struktūra ir parametrais.
    Tema tinkama studentams nuo 2 kurso.
  2. Elektroninių sužadinimų dinamikos ir molekulinių agregatų spektrinių signalų modeliavimas remiantis atvirųjų kvantinių sistemų dinamikos teorija.
    Tema tinkama studentams išklausiusiems kvantinės mechanikos kursą.
    Galimi uždaviniai:

    1. Koherentiškumų pernašos įtaka optinės linijos formoms
      Skaičiuojant molekulinių kompleksų optines linijos formas dažnai neįskaitoma eksitoninių koherentiškumų pernašos įtaka. Esant sąlyginai silpnai sistemos (elektroninių laisvės laipsnių) ir aplinkos (virpesinių laisvės laipsnių) sąveikai, toks artutinumas galioja. Tačiau šiai sąveikai stiprėjant, arba turint sistemą, kurioje skirtingos būsenos yra charakterizuojamos skirtingu sąveikos stiprumu, koherentiškumų pernašos įtaka gali pasidaryti ženkli. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip tiksliai koherentiškumų pernaša įtakoja molekulinių kompleksų optines linijos formas.
    2. Apytikslių metodų, skirtų skaičiuoti fluorescencijos spektrus, vystymas
      Norint suskaičiuoti molekulinių sistemų fluorescencijos spektrus, reikia mokėti suskaičiuoti sužadintų elektroninių būsenų pusiausvyrą. Tačiau tai yra labai sudėtinga ir skaitiškai brangi užduotis. Svarbu yra išsiaiškinti, ar galima pasinaudoti apytikslėmis pusiausvyro pasiskirstymo išraiškomis siekiant suskaičiuoti fluorescencijos spektrus.

 

Jeigu susidomėjote, kreipkitės gyvai (NFTMC B423 kab.) ar rašykite elektroniniu paštu (andrius.gelzinis@ff.vu.lt).

Pateiktas temų sąrašas yra paslankus, nesunkiai galima pakoreguoti išvardintas ar suformuluoti naujas temas priklausomai nuo jūsų situacijos (bakalauro/magistrantūros studijos, kelintas kursas), žinių ir polinkių.