Sandorių srautas finansų rinkose, kaip nuomonių dinamikos laboratorija

2022-01-11 09:49

Kviečiame susipažinti su trumpu lietuvišku naujausio mokslinio straipsnio pristatymu. (more…)


Ar gali Lietuvos ekonomika pavyti ir aplenkti Vakarų valstybes?

2025-11-06 14:55

Ar Lietuva gali pasivyti ir aplenkti Vakarų Europą? Šis klausimas provokuoja, bet ne be pagrindo. Neseniai atliktas tyrimas (Gontis et al., 2025, arXiv:2510.04211) parodė, kad Lietuvos ekonominė pažanga išsiskiria tarp Centrinės ir Rytų Europos (CRE) valstybių. Tačiau ar šis tempas leis pasiekti Maltos ir kitų Vakarų šalių lygį? Pasitelkę tuos pačius duomenis ir metodiką, palyginome Maltos bei Ispanijos raidą, kad išsiaiškintume, kokie veiksniai lemia sėkmingą konvergenciją.

Maltos pavyzdys rodo, kad net mažos, atviros ekonomikos gali pasiekti reikšmingą pažangą ir žengti į išsivysčiusių šalių lygį. Tuo tarpu Ispanijos konvergencija sustojo, atskleisdama ribotas galimybes spartesniam augimui. Šių skirtumų analizė padeda įvertinti, kokį vaidmenį vaidina tiesioginės užsienio investicijos (TUI), kainų lygis ir valstybės skolos dinamika. (more…)


Nuo bandos jausmo iki ekonominio rezonanso: kaip įkaista prisotinta rinka

2025-11-02 09:50

Įžanga: kai sistema ima dūgzti.
Kartais atrodo, kad ekonomika ima dūgzti kaip bičių avilys. Kainos kyla, visi perka, visi kalba apie tą patį – akcijas, būstą, kriptovaliutas. Kas iš tikrųjų įvyksta, kai rinka tarsi praranda savo racionalumą ir ima judėti vienu balsu? Kodėl atskiros ekonominės sprendimų dalelės – žmonės – staiga ima elgtis taip, tarsi juos jungtų nematoma energijos banga? Šį reiškinį vis dažniau bandoma aiškinti pasitelkiant fizikos sąvokas, o viena iš jų – rezonansas – leidžia pamatyti, kaip socialinė ir finansinė dinamika iš tiesų turi bendrų bruožų. (more…)


Lietuvos ekonominės sėkmės svarbiausia priežastis – maža privati skola.

2025-10-14 19:32

Su VILNIUS TECH tarptautinės makroekonomikos dėstytoja, Ternopilio nacionalinės ekonomikos akademijos profesore Lesya Kolinets parengėme mokslinės publikacijos rankraštį: https://arxiv.org/pdf/2510.04211 apie Centrinės ir Rytų Europos (CRE) ekonominę raidą 1995-2024 metals. Šio tyrimo rezultatas gali sudominti platų ratą skaitytojų, norinčių giliau suprasti Lietuvos ekonominės sėkmės priežastis po nepriklausomybės atgavimo. Nesudėtingomis ekonometrinėmis priemonėmis stengiamės išskirti svarbiausias CRE ekonomikos augimo makroekonomines ir finansines koponentes, tarp kurių išskirtinai svarbia tampa šalių sukaupta privati skola.
Nors straipsnis dar nėra paskelbtas jokiame ekonomikos mokslo žurnale, norime pasidalinti jo išvadomis su specialistais Lietuvoje. Jūsų mintys, kritika ir pastebėjimai gali būti naudingi straipsnį tobulinant ir tęsiant tyrimą dar platesniame kontekste. (more…)


Pristatome savo naujausią mokslinį darbą.

2023-10-29 19:43
Spauskite paveikslėlį, jei norite atsidaryti straipsnio .pdf bylą.
<p>Tyrinėdami socialines sistemas ir ypatingai finansines turime pasirinkti prielaidas ir matematinį (stochastinės laiko eilutės) ar fizikinį (agentų) modelį. Nepaisant to, kad empirinių duomenų prieinamumas pasiekė dar neregėtas galimybes, tinkamo, teisingo modelio pasirinkimas išlieka sunkiausiai sprendžiama problema. Pavyzdžiui, tiriame empirines sistemas, ieškodami jose ilgos atminties ir prognozavimo galimybių, naudodami matematinius laiko eilučių modelius, kuriuose ta atmintis yra išankstinė prielaida. Akivaizdu, kad taip įvertinta tiriamos sistemos atmintis turi prasmę tik tuo atveju, jei teorinė prielaida apie tos atminties kilmę atitinka tikrovę.</p>
<p>Savo ankstesniame darbe [1] tyrėme sandorių pavedimų srauto finansų rinkose laiko eilutes, remiantis pačia bendriausia Trupmeninio L’evy stabilaus stochastinio proceso (TLSSP) prielaida, ir parodėme, kad šios prielaidos pagrindu turime pripažinti pavedimų srauto antikoreliacines savybes.  Tiriamas laiko eilutes apibrėžėme pačiu paprasčiausiu būdu, sumuodami
pavedimų apimtis: pirkti [latex]v_k^{+}(t_j)[/latex] ir parduoti \(v_k^{-}(t_j)\) akcijas</p>
\[
X(j)=\sum_{k=1}^{10}(v_{k}^{+}(j)-v_{k}^{-}(j))=V^{+}(j)-V^{-}(j)=\sum_{i=1}^{j}Y(i).\label{eq:order-disbalance}
\]
Čia \(X(j)\) yra sandorių (nuomonių) disbalansas laiko momentu \(j\),
indeksas \(k\) žymi 10 kainos lygių virš ir žemiau pirkti-parduoti
tarpo, \(V^{+}(j)\), \(V^{-}(j)\) atitinkamai reiškia bendras apimtis
pirkti ar parduoti akcijas momentu \(j\), \(Y(i)\) yra disbalanso pokyčiai,
kurie atsiranda dėl prekiautojų teikiamų pavedimų pirkti parduoti
akcijas.
<p>Visdėlto, detalesnis tyrimas parodė, kad pasirinkta matematinė prielaida yra nepakankama, kai pavedimų srautas apima ir jų atšaukimą bei įvykdymą. Tyrimui taikomą modelį turime tikslinti, atsižvelgdami į pavedimų gyvavimo laikų laipsninio pobūdžio skirstinį. Šį empirinį pastebėjimą siūlome interpretuoti, kaip dar vieną finansinių laiko eilučių stilizuotą faktą. Empiriškai nustatytą gyvavimo laikų statistinę savybę iliustruojame dviem žemiau pateiktais histogramų paveikslėliais.</p> 
Pav. 1. AMZN ir MA akcijų pavedimų gyvavimo laikų histogramų pavyzdžiai. Empiriniai skirstiniai yra suskaičiuoti keturiems pavedimų kainų lygiams vieno mėnesio duomenų laikotarpiui. Raudonas grafikas yra pirmam kainos lygiui, mėlymas antram, žalias trečiam ir juodas ketvirtam.
Pav. 2. AMZN ir MA akcijų pavedimų gyvavimo laikų histogramų pavyzdžiai. Empiriniai skirstiniai suskaičiuoti keturiems skirtingiems pavedimų dydžio intervalams. Didėjimo tvarka: raudonas, mėlynas, žalias ir juodas grafikai. 
<p>Kadangi pavedimų gyvavimo laikų skirstiniai akivaizdžiai yra laipsninio pobūdžio (grafikai yra dvigubai logaritminiane mastelyje), pasinaudojome galimybe pasitelkti neekstensyviąją Tsallio statistiką, t.y., parodėme, kad q-eksponentinis Tsallio skirstinys puikiai aprašo empirinį gyvavimo laikų pasiskirstymą. Papildydami šią empirinę statistinę savybę pavedimų apimčių (volume) laipsniniu empiriniu pasiskirstymu, suformulavome paprastą disbalanso laiko eilutės modelį, kuris esmingai pakeitė anksčiau naudotą Trupmeninį L’evy stabilų stochastinį procesą.</p>
<p>Pasirodė, kad ankstesnė TLSSP prielaida visai neblogai tinka tuo atveju, kai laiko eilutę formuojame tik iš akcijų rinkai pateikiamų pavedimų, bet išimame jų atšaukimus ir įvykdytus sandorius. Todėl atkreipiame dėmesį, kad šis konkretus empirinės laiko eilutės pavyzdys gražiai demonstruoja, kaip yra svarbu įsitikinti ar tyrimams naudojamos matematinės prielaidos yra tinkamos tiriamam objektui. Mūsų nuomone, empiriniuose laiko eilučių tyrimuose labai dažnai prielaidų galiojimas nėra tinkamai patikrinamas, o gaunami rezultatai, ypatingai ilgos atminties aspektu, yra klaidinantys. Tik pagrįstai įvertinę ilgos atminties egzistavimą fizinėse, socialinėse ar finansinėse sistemose, galime tikėtis sėkmės, prognozuodami laiko eilučių eigą ar skaičiuodami rizikas. </p>
<p>Šis darbas gali būti prasmingai pratęstas, jei pabandytume apjungti šiuos rezultatus su mūsų grupės kolegų publikacija [2]. Yra tikėtina, kad pavedimų laikų laipsniniai skistiniai stebimi todėl, kad rinka statistiškai apjungia labai įvairius agentus, prekiaujančius labai skirtingu intensyvumu, t.y., turinčius skirtingus charakteringus jų pavedimų gyvavimo laikus. Kviečiame susidomėjusius fizikos matemtikos studentus bei jaunus mokslininkus bendradarbiauti, tęsiant pradėtus darbus.</p> 

Literatūra.

  1. V. Gontis. Order flow in the financial markets from the perspective of the Fractional Lévy stable motion. Communications in Nonlinear Science and Numerical Simulation 105, 2022, psl. 106087. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1007570421003993doi: https://doi.org/10.1016/j.cnsns.2021.106087.
  2. A. Kononovicius, B. Kaulakys. 1/f noise in electrical conductors arising from the heterogeneous detrapping process of individual charge carriers. (under review). arXiv:2306.07009 [math.PR].

WP2Social Auto Publish Powered By : XYZScripts.com