Užduotys naratologijai 2023

 

Trečiasis teorinis naratologijos kontrolinis – sausio 5 d. 17 val. 92 aud.

Kontrolinio metu trauksite po tris klausimus. Jokia papildoma medžiaga nei internetu nebus galima naudotis, rašyti reikės ranka.

Pagrindinė medžiaga skaitymui:

a) Pasakojimo pramanai, p. 15-36, 47-56, 69-109, 163-164.

b) Paskaitų konspektai.

x   x   x

Kūriniai gruodžio 19 d. (antradienis) kontroliniui, kuris vyks A9 aud. 17 val. Pasirinktinai (klausimai semiotinei analizei bus duoti kontrolinio metu):

Kinas:

a) David Lean filmas “Tiltas per Kwai upę” (The bridge on the river Kwai) (1957)

b) Samuel Fuller „Suėmimas Pietų gatvėje“ (Pickup on South Street) (1953)

Literatūra:

a) Stefanas Zweigas „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“ in S. Cveigas, R. Muzilis, Novelės, Vilnius, Vaga (Pasaulinės literatūros biblioteka), 1990.

b) Franzas Kafka „Pataisos darbų kolonija“ in F. Kafka, Procesas, Pilis, Novelės, Vilnius, Vaga (Pasaulinės literatūros biblioteka), 1994.

x     x    x

Lapkričio 21 d. paskaitai (92 aud. nuo 17 val.) pažiūrėti filmą, kurio pagrindu bus dėstomos semiotinės analizės gudrybės (net jei esate matę, būtina pasižiūrėti šviežiai):  „Kietas riešutėlis“ („Die Hard“ (1988)), rež. Johnas McTiernanas

Lapkričio 28 d. ir gruodžio mėnesio seminarams:

Teorinė medžiaga seminarams pasiruošti:
a) paskaitos
b) Figūros: Pasakojimo pramanai (toliau PP) p. 125-127; K. Nastopka, Literatūros semiotika (toliau LS) p. 131-133, 154-161; http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/fig%C5%ABra; http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/fig%C5%ABratyvumas

Fakultatyvus skaitinys besidomintiems: BARTHES_Realumo efektas_galutinis

c)  Atlikėjai: PP p. 128-130, LS p. 140-144; http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/atlik%C4%97j%C5%B3+%C4%AFvedimas; http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/atlik%C4%97jas

d) Erdvės: PP p. 132-141, LS p. 144-147.

e) Gamtos stichijos: PP p. 130-132, LS p. 133-140, 148-152.              

Literatūros grupei (nuo gruodžio mėn.):

Petro Cvirkos novelė „Siena“ (žr. nuo p. 32)

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2022/11/Cvirka_Petras_Kasdienes_istorijos.pdf

1. a) Diskursyvinės plotmės figūros ir atlikėjai
2. b) Pasakojimo erdvės
3. c) Pasakojimo veiksmų plotmės analizė
4. d) Aksiologinis universumas (verčių kvadratas)

Kino grupei:

Billy Wilder „Popietinė meilė” (Love in the Afternoon) (1957)

1. a) Filmo figūros (ne atlikėjai, bet susijusios su atlikėjais) ir jų konfigūracijos
2. b) Filmo atlikėjai ir jų konfigūracijos
3. c) Filmo pasakojimo erdvės
4. d) Gamtos stichijos ir jų santykis su atlikėjais
5. e) Naratyvinių veiksmų logika
6. f) Aksiologinis universumas

Mišriai grupei:

Billy Wilder filmas „Butas“ (The Apartment) (1960)

1. a) Filmo atlikėjai ir jų konfigūracijos
2. b) Filmo figūros (ne atlikėjai, bet susijusios su atlikėjais) ir jų konfigūracijos
3. c) Filmo pasakojimo erdvės
4. d) Naratyvinių veiksmų logika
5. e) Aksiologinis universumas

X    X    X

Medžiaga pirmam kontroliniui, kuris vyks lapkričio 20 d., pirmadienį, 17 val.

Reikia pasirinkti vieną iš dviejų kūrinių (klausimai jiems bus pateikti kontrolinio metu):

I) Jalmaras Bergmanas „Mergaitė Ekersto klebonijoj“ in Švedų novelės (pageidautina, kad į kontrolinį tekstą atsineštumėte popieriniu pavidalu)

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Bergmanas_Mergaitė-Ekersto-klebonijoj.pdf

II) Roberto Rossellini Païsa (Kraštietis) (1946) – III epizodas (filmą sudaro 6 atskiri epizodai-pasakojimai; reikia pažiūrėti tik III epizodą apie Romą; laikas: 41:13 – 59:00 min)

x   x   x

Nauja tema savarankiškam ruošimuisi – pasakojimo laiko analizė.

Spalio 31 d (jeigu pavyks), lapkričio 7 ir 14 d. seminarams.

Teorinė medžiaga skaitymui:

Pasakojimo pramanai, p. 167-213; taip pat rekomenduoju p. 249-251, 276-283, 287-296, 299-301, 310-322.

Konkrečių analizių pavyzdžiai:

Laiko analizė kine: Ibid., p. 228-242.

Laiko analizė literatūroje (pasirinkti vieną iš): arba p. 214-227, arba p. 243-266.

Kūriniai analizei:

a) R. Granausko apsakymas „Šiaurės vėjas“ (literatūros grupei ir mišriai – kurie nori literatūros)

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Granauskas_Šiaurės-vėjas.pdf

1. Identifikuoti ir apibūdinti laiko tvarkos formas (anachronijas).
2. Nustatyti laiko trukmės ir dažnio formas. Paaiškinti ryšius tarp skirtingų sceJubiliejaus laikas_Kersytenų.
3. Pristatyti apsakyme veikiančias laiko sampratas.

Trečiam klausimui papildomai skaityti nuo p. 20 iki 40 p.:

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Jubiliejaus-laikas_Kersyte.pdf

b) Alfredo Hitchcocko filmas “Rebeka” (Rebecca) (1940) (kino grupei ir mišriai grupei):

Laikinės anachronijos filme ir veikėjų santykiai su jomis:

1. Veikėjų vyrų santykis su anachronijomis ir iš jo išryškėjančios temos (atminties/užmaršties formos, santykis su praeitimi)
2. Veikėjų moterų santykis su anachronijomis ir iš jo išryškėjančios temos (atminties/užmaršties formos, santykis su praeitimi)

x   x   x

Užduotys literatūros ir mišriai grupei spalio 24 d. seminarams:

J. Aputis „Kojaitės, porykit!“ in Vieškelyje džipai, LRSL, 2005

1. Kiek lygmenų ir pasakotojų? Kaip siejasi (kokiais ryšiais) pasakojamos istorijos?
2. Kaip reiškiasi „šnekų pasakojimas“, t. y. koks santykis tarp pasakotojo ir veikėjų kalbos?
3. Koks novelėje fokusavimas: kas kalba, o kas suvokia?

Skaityti abiems grupėms: Pasakojimo pramanai: pp. 325-347

x   x   x

Skaitiniai paskaitoms:

Ferdinand de Saussure, Bendrosios kalbotyros kursas, vert. L. Perkauskytė, Vilnius: Vilniaus Universitete leidykla, 2014, p. 49-54, 99-113, 138-140, 147-159 (atkreipti dėmesį, kad vietomis vertime supainiotos signifikanto ir signifikato sąvokos – žr. knygos gale klaidų atitaisymo lapelį). Angliškame vertime Course in General Linguistics: Įvadas (IV-V skyrius); I dalis (I-II skyrius); II dalis (II skyriaus 1 poskyris ir IV skyrius).

x   x   x

Užduotys spalio 17-24 d. kino grupei:

Joelis ir Etanas Coenai, Žmogus, kurio [ten] nebuvo (The Man Who Wasn‘t There) (2001)

1. Kaip šiame filme funkcionuoja antriniai pasakojimai? Kokie jie (koks jų diskursyvinis žanras)? Kas jiems bendra? Kokios didžiausios priešybės? [Atkreipti dėmesį į (ne)girdėjimo ir (ne)klausymo(si) modalumus]
2. Kaip pasakojimai sąveikauja tarpusavyje tiesos požiūriu? Koks jų santykis su tiesa?
3. Kokie šiame filme pasakotojų ir jų adresatų santykiai? Koks santykis tarp to, ką nori pasakyti kalbėtojas (intencijos), ir to, kaip jo pasakojimą priima suvokėjas (gauto pranešimo reikšmės)? Ką tai pasako apie komunikacijos sampratą šiame filme?
4. Kokiam lygmeniui priklauso Edo Kreino pasakojimas ir kokioje situacijoje jis pasakojamas (kokiu metu jis vyksta, kokia yra pasakojimo veiksmo vieta) ? Kam ir kodėl pasakoja Kreinas? Koks šio pasakojimo santykis su kitais (antriniais) pasakojimais? Kaip reiškiasi pasakojimas (kalbėjimas) apie save ir apie kitą(-us)?

x    x    x

Užduotys spalio 10 ir 17 d. seminarams:

I) Skaityti Literatūros ir Mišriai grupei:

Pasakojimo pramanai: „Lygmenų pažeidimas“: p. 376-379 (privaloma), „Kalbėjimo galia ir negalia“: p. 383-390 (pasirinktinai); „Pasakojimo veiksmo laikas“: p. 379-383.

II) Skaityti Kino grupei:

Pasakojimo pramanai: Fokusavimas: p. 337-353 (būtina); p. 353-362 (pasirinktinai)

Klausimai:

I) Literatūros grupei:

Olgos Tokarczuk Bėgūnų epizodas „Pelenų trečiadienio puota“ (nuo p. 79)

1. Kokie pasakojimo lygmenys? Koks pasakotojo santykis su adresatu.
2. Koks ryšys tarp skirtingų kalbėtojų ir jų kalbėjimo būdų? Apibūdinti pasakojimo veiksmo laiką.

II) Mišriai grupei:

Danutės Kalinauskaitės novelė „Nekalčiausia archeologija“ (in Skersvėjų namai):

1. Kokie pasakojimo lygmenys? Koks santykis tarp pasakotojos, pasakojimo adresato ir veikėjų
2. Kokia funkcija priskiriama pasakojimo (rašymo) veiksmui? Apibūdinti pasakojimo veiksmo laiką.

x    x    x

Užduotys spalio 3 d. seminarams:

I) Skaityti visiems:

N. Keršytė, Pasakojimo pramanai, I dalies IV skyriaus p. 157-160 (ypač tiems, kas nebuvo paskutinėje paskaitoje); III dalies II skyrius Komunikacinė sąveika p. 364-375.

II) Kino grupė

J. Cameron filmas „Titanikas“ (1997):

1. Kiek filme pasakojimo lygmenų ir kokie jie? Koks jų santykis, arba kaip tarpusavyje susiję pasakojimai? Koks yra pasakojimo veiksmo laikas skirtinguose pasakojimuose?
2. Kiek filme pasakotojų ir kokie jie? Kokiu tikslu jie pasakoja, ko siekiama tais pasakojimais (kokią funkciją jie atlieka)? Kas ir kokie yra pasakojimo adresatai?
3.  Koks šiame filme dominuojantis fokusavimas? Kur ir kaip pasireiškia subjektyvus vaizdas (kam jis priskiriamas)? Kaip filme koreliuoja „kas kalba-pasakoja“ ir „kas suvokia-mato“, arba pasakojimas ir rodymas?

III) Literatūros ir mišri grupė:

O. Tokarczuk romano Bėgūnai epizodas „Kairos“ p. 352-379.

1. Kiek šiame epizode pasakojimo lygmenų ir kokie jie?
2. Kiek yra pasakotojų? Ką reiškia pasakojimo veiksmas personažams? Kaip apibūdinami pasakojimo adresatai bei adresantas?
3. Palyginkite skirtingiems pasakojimo lygmenims priklausančius pasakojimus apie miestus. Kaip juose pristatoma Graikija? Kaip pasakojimas siejasi su žiūrėjimu/matymu.

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_352.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_354-355.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_356-357.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_358-359.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_360-361.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_362-363.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_364-365.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_366-367.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_369.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_370-371.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2022/09/Tokarczuk_Begunai_Kairos_372-373.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_374-375.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_376-377.png

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Tokarczuk_Bėgūnai_Kairos_378-379.png

x    x    x

Iki rugsėjo 19 d. pasižiūrėti J. Cameron filmą „Titanikas“ (197) ir pasiruošti aptarti jo pasakojimą iš Aristotelio „Poetikos“ perspektyvos.

Literatūros analizės grupei reikėtų pradėti skaityti Olgos Tokarczuk romaną Bėgūnai (vėliau bus nurodyta, kokius epizodus iš šio romano analizuoti)

x    x    x

Iki rugsėjo 11 d. perskaityti:

Aristotelis, „Poetika“, Rinktiniai raštai, Vilnius: Mintis, 1990, I-IV dalis

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Aristotelis_Poetika_1.pdf

Iki rugsėjo 18-19 d. perskaityti:

Aristotelis, „Poetika“, Rinktiniai raštai, Vilnius: Mintis, 1990, I-XIII, XXIV-XXV dalis

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Aristotelis_Poetika_2.pdf

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2021/09/Aristotelis_Poetika_3.pdf

 

Iki rugsėjo 18-19 d. pasižiūrėti J. Cameron filmą „Titanikas“ (1997) ir pasiruošti aptarti jo pasakojimą remiantis Aristotelio Poetika.

Klausimai seminarui (seminarai vyks rugsėjo 18 d. ir 19 d.):

1. Epas ar drama? Argumentai už ir prieš.
2. Veikėjų tipologija. Skirtumas tarp realių („istorinių“) ir pramanytų veikėjų.
3. Intrigos struktūra
4. Ar galima identifikuoti šio filmo ideologiją? Kokioms ideologinėms vertėms teikiama pirmenybė, kokios atmetamos? Ar Aristotelio Poetikoje tam nagrinėti esama priemonių?

 

Literatūros grupei spalio mėnesio seminarams:

Pradėti skaityti Olgos Tokarczuk romaną „Bėgūnai“