Graikija pavasarį pasitiks „defoltu“?
Artūras Vitas, ekonomistas
2012 m. pasaulio ekonomikai – permainų metai. Vien Graikija kelia visą Europą ant kojų su savo skolomis, nekalbant jau apie gresiančias problemas Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir t.t. Kovo mėnuo Graikijai bus vienas sunkiausių finansine, ekonomine ir politine prasme. Be abejo, galima daug diskutuoti dėl Graikijos defolto terminų, tačiau – pirmą kartą per 13 metų egzistavimą eurozonos narė atsiduria ties galima bankroto riba. 2011 m. sausio mėnesį apie gresiantį nemokumą Graikijai pirmoji pateikė savo nuomonę Standard and Poor‘s (S&P) agentūra, kai sumažino reitingą nuo B iki CCC. Tai investuotojams buvo nemaloni žinia, nors apie gresiantį nemokumą galima buvo nuspėti vertinant Graikijos fiskalinės politikos efektyvumą, drausmę ir racionalumą. Todėl Graikija turi du kelius, kuriais šiandien gali mėginti eiti, siekiant fiskalinių rezultatų:
Reikėtų paminėti, kad šiai dienai Graikija praktiškai neturi geresnių pasirinkimo alternatyvų, siekiant išspręsti susikaupusias fiskalines problemas, todėl anksčiau ar vėliau teks pasitraukti iš eurozonos. Tačiau pats Graikijos finansų ministras ramina tiek investuotojus, tiek Vokietiją, kad grėsmės bankų sistemai nebus, jei ir teks palikti eurozoną (daugiau informacijos interviu http://www.minfin.gr/portal/en).
Standard and Poor‘s pavyzdžiu gali pasekti Fitch (www.fitchratings.com) ir Moody‘s agentūros. Jų nuomone, Graikijos pastangos restruktūrizuoti skolą keičiant senas obligacijas į naujas, turinčias mažesnę vertę jau signalizuoja apie gresiančią nemokumą problemą. Pati Standard and Poor‘s (www.standardandpoors.com/home/en/eu) teigia, kad pagerintų Graikijos reitingą iš CC į CCC, jei 2012 m. kovo 12 dieną sėkmingai pavyktų restruktūrizuoti susidariusią skolą. Pavykus restruktūrizacijai, skola sumažėtų 107 mlrd. eurų. Jei Vokietija sutiktų arba atsisakytų suteikti Graikijai eilinę finansinę pagalbą, tai, anot Graikijos finansų ministro, greito laukiamo ekonominio rezultato nebūtų, bet finansinė pagalba yra geriau, nei grynas defoltas.
2012 m. kovo mėnesį įvyks keletą svarbių susitikimų ir galimų permainų Graikijoje (remiantis http://www.europarl.europa.eu/plenary/en/home.html, http://www.ecb.int/home/html/index.en.html ir http://www.minfin.gr/portal/en pateikta informacija):
Taigi, prasidėsiantis pavasaris kovo mėnesį Graikijai bus laimingas, arba ne. Viskas priklausys nuo griežtos fiskalinės drausmės ir stiprios politinės valios.
Artūras Vitas, ekonomistas, VU EF dėstytojas
2012 m. Lietuvai – tai politikos ir ekonomikos permainų metai. Remiantis LR vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2012 m. spalio 14 dieną numatomi rinkimai į LR Seimą. 2012 m. sausio mėnesį Lietuva turi 140 Seimo narį (Latvijoje 100, Estijoje 101) ir virš 30 partijų. Remiantis Seimo pateikta statistika, per 2008 m. lapkričio – 2011 m. gruodžio mėnesius daugiausiai įstatymų ir kitų teisės aktų klausimais pasisakė Andriukaitis V. P. (pasisakyta 1877 kartai), Daukšys K. (1416 kartai), Olekas J. (1197 kartai), Veselka J.(954 kartai). Mažiau kalbėjo Seime Valinskienė I. (16 kartų), Uoka K. (69 kartai), Juknevičienė R.(92 kartai). Tačiau šiai dienai nei vienas iš 140 nekalbėjo arba mažai užsiminė itin Lietuvai aktualia tema – naujų darbo vietų kūrimas ir aktyvios darbo rinkos politikos formavimas. Todėl 2012 – 2016 m. naujojo Seimo pagrindinis dėmesys turėtų būti nukreiptas į naujų darbo vietų kūrimą, ekonomikos skatinimo priemonių paiešką (šiai dienai nepakanka vien ekonomikos skatinimo plano), pramonės struktūros keitimą (didinat gamybą, kuriant naujus ir inovatyvius sektorius: nanotechnologijų pritaikymą aviacijoje, medicinoje, biologijoje, bioinžinerijoje, chemijoje ir t.t.).
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognoze, 2012 m., lyginant su 2011 m., realus BVP sumažės Europoje 1,3 karto, Euro zonoje 1,5 karto (Estijoje 1,6 karto), Lietuvoje 1,8 karto, Latvijoje 1,3 karto. Pagal TVF 2012 m. realus BVP didės Bulgarijoje (1,2 karto), Rumunijai (2,3 karto), Jungtinei Karalystei (1,5 karto), Norvegijai (1,5 karto), Kroatijai (2,3 karto), Makedonijai (1,2 karto). Kadangi daugiau kaip 35 % Lietuvos eksporto yra nukreipta į ES, tai verslas turėtų atsižvelgti į šias prognozes ir ieškoti naujų rinkų, kurioms prognozuojami teigiami realaus BVP didėjimo tempai (Norvegija, Bulgarija, Kroatija). Į šias prognozes turėtų atsižvelgti ir gyventojai, ketinantys trumpam išvykti užsidirbti pinigų į užsienį. Geriausiai tam tinkamos šalys yra Skandinavija (Norvegija, Švedija), Jungtinė Karalystė, JAV (sunkiai prognozuojama dėl nestabilios pinigų politikos, bet 2012 m. numatomas darbo rinkos trumpalaikis atsigavimas).
Remiantis www.cv.lt , www.cvonline.lt , www.cvmarket.lt , www.cvbankas.lt internetinių svetainių duomenimis, daugiausiai darbo pasiūlymų 2012 m. Lietuvoje turėtų sulaukti pardavimų srities specialistai (pardavimų vadybininkai, projektų vadovai, prekybos konsultantai), kuriems gali būti pasiūlytas nuo 1500 – 3500 Lt atlyginimas neatskaičius mokesčių. Darbo pasiūlymų netruks IT srities specialistams (daugiau programuotojai, IT analitikai, IT sprendimų ekspertai, duomenų bazių administratoriai), siūlant nuo 2000 – 5000 Lt atlyginimą (priklausomai nuo darbo patirties, kvalifikacijos, įgyvendintų projektų) neatskaičius mokesčių. Truks darbuotojų, kurie galėtų dirbti aptarnavimo srityje (padavėjai, pardavimo konsultantai, pardavėjai), kuriems gali būti pasiūlytas nuo 800 – 2000 Lt neatskaičius mokesčių. Transporto sektoriuje truks tolimųjų reisų vairuotojų, turinčių bent 1 metų darbo patirtį, kuriems gali būti pasiūlytas nuo 1500 – 4500 Lt atlyginimas (priklauso nuo patirties). Paklausūs bus darbuotojai, kurie mokės keletą užsienio kalbų (norvegų, kinų, vokiečių). Kadangi 2012- 2015 metais Lietuvos ekonomiką iš duobės kels eksportas, tai įmonės, kurios orientuojasi į užsienio rinkas, ieškos specialistų, galinčių ir mokančių ne vieną užsienio kalbą. 2012 metais darbo rinką Lietuvoje šiek tiek pajudins „Lidl“ prekybos centrai, kurie planuoja aktyviau veiklą pradėti vasario – kovo mėnesį. Per 2012 – 2013 metus į Lietuvą planuoja sugrįžti rusų aviakompanija „Aeroflot“ (jei bus pasiūlytos tinkamos sąlygos iš vyriausybės pusės). Todėl gali atsirasti keletą darbų pardavimų vadybininkams, aptarnavimo srities specialistams, skrydžių įgulai (orlaivio palydovėms, lakūnams – priklausomai nuo įmonės poreikių). Dėl didelio neapibrėžtumo ekonomikoje, sunkiau yra pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą bei pasikviesti užsienio įmones, todėl 2012 – 2016 metų laikotarpiui vyriausybė turėtų skirti maksimalų dėmesį darbo rinkai, skatindama naujų darbo vietų kūrimąsi. Tam būtinos valstybės investicijos, siekiant kurti aukštųjų technologijų sektorius. Mažinti biudžeto deficitą ir didinti mokesčius reikėtų ekonomikos pakilimo metu (klestint ekonomikai mokesčių ir taip bus surinkta daugiau, o padidėję mokesčiai nebus našta verslui), o ekonomikai užstrigus (trypčiojant vietoje – dabartinė situacija), būtinos investicijos, kurios per mokesčių mechanizmą atsipirks per ilgesnį laiko tarpą.
Artūras Vitas, ekonomistas, VU EF dėstytojas
2011 m. sausio 1 d. Estija tapo pilnateisė Euro zonos narė. 2012 metais sausio mėnesį bus lygiai metai kaip Estija įsivedė eurą. Ar pasiteisino estų makroekonominiai lūkesčiai? Ar pasikeitė šalies ekonominė būklė? Ar verslas tapo pelningesnis? Kokios prekės ir paslaugos pabrango? Ar padidėjo vidutinis darbo užmokestis? Ar sumažėjo nedarbas? Tai pagrindiniai klausimai, kurie rūpėjo estams prieš įsivedant išsvajotą eurą…
Estijos ekonominių rodiklių pokyčiai 2011 I-III ketvirtį, kai 2011 m. I ketvirtis = 100 %
|
Ekonominis rodiklis |
2011 m. I ketvirtis |
2011 m. II ketvirtis |
2011 m. III ketvirtis |
| BVP pokyčiai |
100,0 |
111,2 |
113,8 |
| Bedarbių skaičiaus pokyčiai |
100,0 |
92,7 |
77,5 |
| Vidutinio atlyginimo (bruto) pokyčiai |
100,0 |
108,3 |
102,1 |
| Įmonių pelno pokyčiai |
100,0 |
139,5 |
142,9 |
Šaltinis: Estijos statistikos departamentas
Vertinant ekonominių rodiklių pokyčius, akivaizdu, kad įsivedus eurą, Estijoje BVP didėjo vidutiniškai 12,5 % 2011 metais per ketvirtį. Bedarbių skaičius Estijoje sumažėjo 1,2 karto tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinis atlyginimas padidėjo vidutiniškai 5,2 %, o įmonių pelnas didėjo ~ 1,4 karto. Įsivedus eurą trumpuoju laikotarpiu Estijoje stebimi teigiami ekonominiai pokyčiai. Be abejo, dar anksti iki galo nuspręsti, ar euro įvedimas Estijai buvo naudingas, ar žalingas, turint omeny šios valiutos stabilumą šiandien visoje euro zonoje. Vertinant produkcijos ir paslaugų kainų pokyčius, reikėtų paminėti, kad labiausiai brango drabužiai ir avalynė ~ 7,7 %, apgyvendinimo paslaugos ~ 7,3 %, alkoholis ir tabako gaminiai ~ 5,0 %, maisto produktai ~ 3,0 %, mažiau brango transporto paslaugos ~ 1,1 % (remiantis Estijos statistikos departamento duomenimis). Todėl faktiškai padidėjusį vidutinį atlyginimą sumažino prekių ir paslaugų didėjančios kainos.
Euro zonos narių valstybių skolos finansiškai kenkia šiai valiutai, bet ją bandoma stabilizuoti įkūrus Europos finansinio stabilumo fondą, kurio vertė 2011 m. gruodžio mėnesį sudarė ~ 780,0 mlrd. eurų. Didžiausią įnašą formuojant šį fondą turi Vokietija, Prancūzija ir Italija:
Europos finansinio stabilumo fondo struktūra 2011 m. gruodžio mėn.
|
Šalys |
Įnašo vertė (mlrd., eurais) |
Įnašo dalis (%) |
| Austrija |
21,639 |
2,78 |
| Belgija |
27,032 |
3,47 |
| Kipras |
1,526 |
0,20 |
| Estija |
1,995 |
0,26 |
| Suomija |
13,974 |
1,79 |
| Prancūzija |
158,488 |
20,31 |
| Vokietija |
211,046 |
27,06 |
| Graikija |
21,898 |
2,81 |
| Airija |
12,378 |
1,59 |
| Italija |
139,268 |
17,86 |
| Liuksemburgas |
1,947 |
0,25 |
| Malta |
0,704 |
0,09 |
| Nyderlandai |
44,446 |
5,70 |
| Portugalija |
19,507 |
2,50 |
| Slovakija |
7,728 |
0,99 |
| Slovėnija |
3,664 |
0,47 |
| Ispanija |
92,544 |
11,87 |
|
Viso: |
779,783 |
100,0 |
Šaltinis: Europos finansinio stabilumo fondas
Prie fondo vertės didinimo prisijungs ir Estija, kuri nuo 2011 m. sausio mėnesio tapo Euro zonos nare. Planuojamas Estijos indėlis sudarytų ~ 1,9 mlrd. iki 3,4 mlrd. eurų. Lietuvai arba Latvijai tapus Euro zonos nare tektų taip pat įnešti tam tikrą lėšų sumą ir kurios vėliau turėtų prisidėti prie narių šalių gelbėjimo, jei grėstų gili ekonomikos recesija ir finansų sektoriaus problemos.
Apibendrinant euro įvedimo trumpalaikius rezultatus, šiai dienai sunku įvertinti, ar Estija nepaskubėjo įsivesti ilgai lauktos valiutos. Tačiau griežta fiskalinė drausmė ir novatoriška ekonominė politika leido šaliai pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tai puikus pavyzdys Lietuvai ir Latvijai ateityje planuojančiomis įsilieti į monetarinę sąjungą. Be abejo, patys estai šiai dienai nėra patenkinti įsivestu euru, nes Estija į Europos finansinio stabilumo fondą turės įnešti greitu laiku ~ 3,4 mlrd. eurų. O tai šalies biudžetui brangiai kainuoja…
Artūras Vitas, ekonomistas, VU EF dėstytojas
Avialinijos – svarbi transporto sektoriaus dalis. Susisiekimas oru tampa neatsiejama ekonomikos plėtros varikliu. Žmonės įprato naudotis oro transportu, nes tai patogu, greita ir bet kuris pasaulio taškas tampa nesunkiai pasiekiamas su mažiausiomis laiko sąnaudomis. Tai vertina ne tik paprastas vartotojas (fizinis asmuo), bet ir verslas, kuris, priklausomai nuo savo ekonominės veiklos pobūdžio, naudojasi oro transportu, vykstant į svarbius susitikimus su būsimais verslo partneriais ar tiekėjais pasirašant sutartis. Oro transporto susisiekimo svarbą rodo didėjantys atvykstančių ir išvykstančių keleivių skaičius:
Keleivių (tūkst.) atvykimas ir išvykimas Lietuvos oro uostuose 2000 – 2010 m.
|
Metai |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
2004 |
2005 |
2006 |
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
| Keleivių atvykimas |
287,3 |
322,4 |
350,6 |
397,3 |
547,9 |
714,9 |
893,8 |
1096,1 |
1273,2 |
928,0 |
1132,4 |
| Keleivių išvykimas |
293,6 |
328,3 |
351,0 |
395,3 |
553,2 |
724,2 |
906,7 |
1100,8 |
1280,0 |
940,6 |
1151,2 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautas per 10 metų padidėjo beveik 4 kartus. 2011 metais per 10 mėnesių atvykstančių keleivių srautas padidėjo 34,8 %, o išvykstančių 13,8 %. Tai įrodo, kad oro transportas yra svarbi paslauga vartotojams tenkinant savo poreikius. Susisiekimas oru svarbus dar ir tuo, kad tai yra turizmo sektoriaus priemonė organizuojant keliones į kitus pasaulio miestus. Todėl kuo geriau išvystyta oro transporto sistema, tuo Lietuva tampa lengviau pasiekiama tiek verslo, tiek turizmo skatinimo atžvilgiu. Kita vertus, ekonomikos nuosmukio metu didėja emigracija, kurios metu tinkama transporto priemonė lėktuvas, kuriuo greičiau pasiekiami kiti Europos miestai bei kiti pasaulio regionai.
2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva ruošiasi pirmininkauti ES, todėl paklausa susisiekimui oro transportu tik didės. Problema yra ta, kad Lietuva neturi savo vežėjo – nacionalinių avialinijų. Visos susisiekimo oru problemas šiandien Lietuvoje bandoma išspręsti pasikvietus avialinijas iš užsienio: turime airių „Aer Lingus“, ukrainiečių „Aerosvit Airlines“, latvių „Air Baltic“, austrų „Austrian Airines“, belgų „Brussels Airines“, čekų „Czech Airines“, estų „Estonian Airines“, suomių „Finnair“, lenkų „LOT Polish Airines“, vokiečių „Lufthansa“, norvegų “Norwegian Airines“, airių „Ryanair“, skandinavų „SAS Scandinavian Airines“, švedų „Skyways Express“, rusų „Transaero Airines“ ir „Utair“, vengrų „WizzAir“ avialinijas. Net 17 avialinijų Lietuvoje yra užsienio kapitalo. Tačiau…Visas pelnas uždirbtas yra „išvežamas“ į kitą šalį, čia pasilieka tik mokesčiai, kuriuos surenka Vilniaus oro uostas ir gauna pajamas antžemines paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau…kaip Lietuva atrodo Europos mastu susisiekimo sistemoje oru? Savo avialinijas turi net tokios šalys kaip Zimbabvė „Air Zimbabwe“, Nigerija „Air Nigeria“, Ruanda „Rwand Air“, Etiopija „Ethiopian Airines“ ir t.t. Be abejo, dabar galime pradėti skaičiuoti, kiek reikėtų pradinio kapitalo, siekiant įkurti Savo nacionalines avialinijas! Pirminiam startui investicijų reikėtų ~ 100 mln. Lt., vėliau dar po 40 mln. Lt. Tai yra investicija, kuri turi ilgą atsipirkimo laikotarpį, tačiau išspręstų dar ir kai kurias socialines problemas. Šiandien paruošti vieną lakūną valstybei kainuoja ~ 100000 Lt (remiantis norminėmis Švietimo ministerijos nustatytomis kainomis, praktiškai kainuoja beveik dvigubai daugiau). Kiekvienais metais vidutiniškai priimama ~ 10 pirmakursių į orlaivių pilotavimo studijų programą. Per 5 metus lakūnų rengimui būtų išleista ~ 1 mln. Lt., tačiau darbą avialinijose Lietuvoje gauna vos keli studijas baigusių jaunųjų lakūnų, o kiti priversti dirbti ne pagal specialybę arba emigruoti ir belstis į užsienio avialinijų duris. Taip valstybės pinigai yra investuojami neefektyviai, nes didesnė paruoštos darbo jėgos dalis lieka ne Lietuvoje, o užsienio rinkoje, todėl ir mokesčiai surenkami į kitos šalies biudžetą. Turint savo nacionalines avialinijas (kontrolinis akcijų paketas priklausytų valstybei, kita dalis patikimam privačiam investuotojui), jaunieji lakūnai turėtų darbą savo šalyje ir per mokesčių mechanizmą valstybinės investicijos atsipirktų per ilgesnį laiko tarpą ir gautas pelnas liktų Lietuvoje. Jei tokios šalys kaip Zimbabvė, Nigerija ar Etiopija turi savo avialinijas ir randa tam finansinių išteklių, tai sunku patikėti, kad Lietuva negalėtų rasti pradinių investicijų…Kita vertus, šiandien turime užsakomųjų reisų avialinijas „Aurela“, kuri dėl konkurencijos sąlygų Lietuvoje persiorientavo į užsienio rinkas, tačiau dar 2010 metais bandė vykdyti vienetinius reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus į Budapeštą. Todėl nereikėtų steigti bazinio vežėjo nuo nulio, o investuoti į jau funkcionuojančias avialinijas, kurios avialinijų rinkoje gerai žinomos, turinčios daugiau kaip 16 metų patirtį aviacijoje, pasižyminčios kaip patikimos tiek turizmo, tiek vienetinių reguliariųjų skrydžių srityje.
Apibendrinant reikėtų paminėti, kad šiandien Lietuvos avialinijų rinką būtų gėda lyginti net su tokiomis šalimis kaip Zimbabvė, Nigerija ar Etiopija. Šios šalys pasauliniu mastu atrodo labiau atviros oro transporto sistemos atžvilgiu nei toks Europos regionas kaip Lietuva. Paskutinių kelių metų praktika tik patvirtino, kad reikalingas valstybės įsikišimas ne tik į finansų sektorių, bet ir į oro transportą. Nors šiandien turime pritraukę daugiau kaip 17 užsienio avialinijų, tačiau ekonomine-socialine prasme svarbiau yra kokybė nei kiekybė. Tačiau užsienio avialinijos, neatlaikiusios konkurencijos tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva ir pasikeitus ekonominei būklei, gali staigiai palikti šalį ir kas tuomet?! Kita vertus, avialinijos yra šalies vizitinė kortelė, veidrodis, kuris reprezentuoja savo valstybę. Todėl turėti nacionalines avialinijas yra ne tik prestižo reikalas, bet ir būtinybė, jei nenorima visiškai Lietuvą izoliuoti nuo pasaulinės arba regioninės transporto sistemos.