Ar gali Lietuvos ekonomika pavyti ir aplenkti Vakarų valstybes?

Ar Lietuva gali pasivyti ir aplenkti Vakarų Europą? Šis klausimas provokuoja, bet ne be pagrindo. Neseniai atliktas tyrimas (Gontis et al., 2025, arXiv:2510.04211) parodė, kad Lietuvos ekonominė pažanga išsiskiria tarp Centrinės ir Rytų Europos (CRE) valstybių. Tačiau ar šis tempas leis pasiekti Maltos ir kitų Vakarų šalių lygį? Pasitelkę tuos pačius duomenis ir metodiką, palyginome Maltos bei Ispanijos raidą, kad išsiaiškintume, kokie veiksniai lemia sėkmingą konvergenciją.

Maltos pavyzdys rodo, kad net mažos, atviros ekonomikos gali pasiekti reikšmingą pažangą ir žengti į išsivysčiusių šalių lygį. Tuo tarpu Ispanijos konvergencija sustojo, atskleisdama ribotas galimybes spartesniam augimui. Šių skirtumų analizė padeda įvertinti, kokį vaidmenį vaidina tiesioginės užsienio investicijos (TUI), kainų lygis ir valstybės skolos dinamika.

1 pav. Pateikiame Vakarų valstybių, Europos ir JAV BVP/gyventojui, suskaičiuotą Perkamosios galios pariteto (PGP) metodu ir normuotą JAV BVP atžvilgiu, vaizdavimą.

Iliustracija  vaizduoja neabejotiną Maltos, mažos, atviros ekonomikos sėkmę per palyginti trumpą laikotarpį vejantis ir lenkiant net keletą Vakarų pasaulio valstybių. Tos senosios ekonomikos nagrinėjamame laikotarpyje visos atrodo ganėtinai išsisėmusios ir beveik sinchroniškai svyruojančios per pasaulio ekonomikos ir finansų bangas. Maltos pavyzdys atrodo įkvepiančiai ir gali pasitarnauti, kaip sektina ekonominės politikos praktika, patvirtinanti ne tik vijimosi, bet lenkimo galimybę. Ispanijos galimybės lygiuotis su labiau išsivysčiusiomis, bent šiuo laikotarpiu, atrodo menkos, tačiau jos makroekonominių rodiklių lyginimas su Malta gali atskleisti pastarosios sėkmės svarbiausias priežastis. 2 pav. pateikiame kainų lygio indekso kitimą, pagal Eurostat duomenis, pasirinktoms valstybėms. Kaip ir galima tikėtis, Maltos ekonominis augimas remiasi ir kainų lygio kilimu, o JAV kainų lygio svyravimai išduoda, kad dolerio kursas ir jo monetarinė politika yra viso pasaulio ekonominių svyravimų šaltinis.

 

Svarbus aspektas yra tai, kad visų valstybių, kurių konvergencija su JAV yra išsisėmusi, nevyksta, kainų lygis taip pat išlieka tame pačiame lygyje su nedideliais svyravimais.

Duomenų analizė rodo, kad tiek CRE, tiek Vakarų, tiek Pietų Europos valstybių ekonomikos augimas labai priklauso nuo sukauptų tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Todėl 3 pav. pateikiame Maltos ir Ispanijos TUI (sukauptą-accumulated) kitimą nagrinėjamame laiko intervale.

Pateikti TUI duomenys aiškiai demonstruoja ypatingą didelių užsienio investicijų užbaigimo sutapimą su ryškaus ekonominio augimo pradžia. Šis Maltos ekonomikos augimas tęsiasi nuo 2006 metų iki dabar ir yra vos ne vienintelis ryškus pokytis tarp visų senųjų demokratijų. Ispanijos TUI taip pat auga, bet jų raida niekuo neišsiskiria tarp kitų Europos senbuvių.

 

 

 

 

 

 

Užsienio prekyba taip pat yra svarbus ekonominis veiksnys, ypatingai mažoms ekonomikoms. Kad TUI turėjo lemiamos įtakos ir Maltos užsienio prekybos išaugimui, matome 4 pav. Verta pastebėti, kad visų kitų valstybių prekybos mastas taip pat didėja tempu panašiu, kaip Ispanijos, o absoliuti to masto vertė, pirmiausiai, yra priklausoma nuo ekonomikos dydžio.

Pakankamai netikėtas faktas yra tai, kad praktiškai visų valstybių savos kapitalo investicijos kinta identiškai, žr. 5 pav., nepriklausomai net nuo valstybių dydžio ar kitų makroekonominių  veiksnių. Net, jei pridėtume ir CRE valstybių grupę, vaizdas nelabai daug pasikeistų.

Ankstesniame CRE valstybių tyrime (Gontis et al., 2025, arXiv:2510.04211)  nustatėme ypatingą privačios skolos vaidmenį šalių tarpusavio konkurencijoje. Parodėme, kad Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos spartus augimas gali būti siejamas su jų ypatingai žemu privačios skolos lygiu. Deja, senojoje Europoje šalių su panašiu privačios skolos lygiu neturime, praktiškai, visose valstybėse pasiektas lygis viršija 100% BVP ir gali pasiekti bei viršyti net 200% BVP, žr. 6 pav.

 

 

Privačios skolos aspektu nei Malta, nei Ispanija labai neišsiskiria tik būtų galima atkreipti dėmesį, kad jos abi priklauso šalių grupei, kurios privačios skolos lygį po 2008 m. krizės sugebėjo mažinti, kai dalis kitų šalių, tą lygį tik augino.

Svarbiu veiksniu Vakarų ir Pietų Europos raidoje tampa Centrinės valdžios skola. Nagrinėjamų valstybių grupėje ji kinta nuo 40% BVP iki 150% BVP, žr. 7 pav. Mūsų ir kiti tyrimai rodo, kad senųjų Europos valstybių grupėje valdžios skola turi svarbesnį vaidmenį ekonomikos augimui nei privati skola. Šis skirtumas su CRE valstybėmis prašosi detalesnio tyrimo ir paaiškinimo.

Jei Maltos valstybės skola po krizės sumažėjo žemiau 50% BVP lygio, tai Ispanijos, kaip ir keleto kitų šalių, išaugo virš 100% BVP lygio. Verta pastebėti, kad visos valstybės, užauginusios savo valstybės skolą, susiduria su akivaizdžiomis ekonominio augimo problemos, gal tik JAV dalinai ar laikinai sugeba to išvengti.

Iš pateiktos makroekonominių duomenų analizės turėtume pasidaryti keletą svarbių išvadų.

1.        Malta demonstruoja išskirtinį ekonominį augimą, ypatingai po ženklių tiesioginių užsienio investicijų. Ji vienintelė gali būti vertinama, kaip įgyvendinanti sparčią ekonominę konvergenciją su JAV nagrinėjamu laikotarpiu.

2.        Kitos nagrinėjamos Europos valstybės yra akivaizdžiai įstrigusios savo augime lyginant su JAV, nors bendras atotrūkis, priešingai nei daugelis mano, ne didėja, bet išlieka svyruojantis panašiame lygyje.

3.        Atlikta analizė demonstruoja, kad Vakarų valstybių vyraujanti problema yra išaugusi valdžios ir privati skola. Nors JAV pagal šiuos rodiklius neatsilieka, o dalį valstybių net ir ženkliai lenkia, jos ekonominis augimas išlieka pasaulio ekonominės raidos matas, kuriuo daugelis teorinių darbų matuoja kitų valstybių augimą ir konvergenciją. Galima tik spėti, kad šis JAV ekonominis išskirtinumas yra susijęs su JAV dolerio vaidmeniu pasaulio prekyboje.

4.        Maltos ekonominė raida nagrinėjamu laikotarpiu rodo, kad ir tarp išsivysčiusių valstybių yra galimybė augti sparčiau už kitas. Maltos sėkmę, akivaizdžiai, lemia ženklios TUI ir laiku suvaldyta valstybės skola. Daugelis CRE valstybių turi realias galimybes išlaikyti šiuos rodiklius panašiame lygyje, kaip Malta, ir tęsti savo ekonominę konvergenciją su išsivysčiusiomis Vakarų valstybėmis.

5.        Lietuva išlaiko realias galimybes tęsti spartų ekonominį augimą, panašų į Maltos, jei išliks patraukli užsienio investicijoms ir išsaugos žemą valstybės bei privačios skolos lygį. Svarbiausias iššūkis – geopolitinė padėtis ir išorinių kapitalo srautų jautrumas regioniniams neramumams.