Ar Lietuva gali pasivyti ir aplenkti Vakarų Europą? Šis klausimas provokuoja, bet ne be pagrindo. Neseniai atliktas tyrimas (Gontis et al., 2025, arXiv:2510.04211) parodė, kad Lietuvos ekonominė pažanga išsiskiria tarp Centrinės ir Rytų Europos (CRE) valstybių. Tačiau ar šis tempas leis pasiekti Maltos ir kitų Vakarų šalių lygį? Pasitelkę tuos pačius duomenis ir metodiką, palyginome Maltos bei Ispanijos raidą, kad išsiaiškintume, kokie veiksniai lemia sėkmingą konvergenciją.
Maltos pavyzdys rodo, kad net mažos, atviros ekonomikos gali pasiekti reikšmingą pažangą ir žengti į išsivysčiusių šalių lygį. Tuo tarpu Ispanijos konvergencija sustojo, atskleisdama ribotas galimybes spartesniam augimui. Šių skirtumų analizė padeda įvertinti, kokį vaidmenį vaidina tiesioginės užsienio investicijos (TUI), kainų lygis ir valstybės skolos dinamika. (more…)
Įžanga: kai sistema ima dūgzti.
Kartais atrodo, kad ekonomika ima dūgzti kaip bičių avilys. Kainos kyla, visi perka, visi kalba apie tą patį – akcijas, būstą, kriptovaliutas. Kas iš tikrųjų įvyksta, kai rinka tarsi praranda savo racionalumą ir ima judėti vienu balsu? Kodėl atskiros ekonominės sprendimų dalelės – žmonės – staiga ima elgtis taip, tarsi juos jungtų nematoma energijos banga? Šį reiškinį vis dažniau bandoma aiškinti pasitelkiant fizikos sąvokas, o viena iš jų – rezonansas – leidžia pamatyti, kaip socialinė ir finansinė dinamika iš tiesų turi bendrų bruožų. (more…)