Kelios mano siūlomos problematikos VU FLF MA darbams

Laba diena, mielos ir mieli. Toliau pateikiu keletą sumanymų ar problematikų, kurias pats siūlyčiau magistro darbams 2026 metais. Akstinai išskirti šias problematikas įvairūs: kai kuriais dalykais pats bent kiek domiuosi ir užsiimu, kitus pastebiu kaip aktualius ir vertus dėmesio reiškinius kultūroje, ir pagalvoju, „o, kad taip kas nors imtų patyrinėti!“

Šis sąrašas neišbaigtas, neišsamus ir negalutinis. Turėdamas ūpo jį vis koreguosiu ir papildysiu.

Sigito Gedos poezija

Apie Sigito Gedos poeziją rašiau savo disertaciją. Norėčiau, kad apie ją ir toliau būtų rašoma.

Asmeniškumas dabartinėje lietuvių poezijoje

Lietuvių poezijoje po sovietmečio daug asmeniškumo. Tai ne vienintelė tendencija, bet ji ryški. Literatūros kritikėms apie tai galvojant yra įsitvirtinusi iš anglakalbės kritikos (ir konteksto) perimta išpažintinės poezijos (confessional poetry) sąvoka. Bet šios sąvokos apibrėžtis lietuviškame diskurse gana miglota, ji daugiau vartojama kaip apibūdinimas, o nuodugnesnių tyrimų maža. Dėl to siūlau tyrinėti šį gana tirštą lauką, tikrinti sąvokas ir apibrėžti reiškinius.¹

Gyvūnai lietuvių literatūroje (ir ne lietuvių literatūroje ar kitose srityse)

Apie gyvūnus lietuvių literatūroje arba ne lietuvių literatūroje, bet lietuviškai, rašyta labai mažai.² Dėl to šiuo metu verta tiesiog ką nors rašyti.

Introspekcijos vaizdavimas Violetos Bubelytės fotografijoje

Violetos Bubelytės fotografija mane intriguoja nuo pirmo žvilgsnio. Esu susidaręs įspūdį, kad Bubelytės fotografijai būdingas introspektyvumas. Tai lyg savaime įdomi problema, nes fotoaparatas atvaizduoja kūno išorinį regimąjį vaizdą. Kitaip sakant, įdomu reflektuojant medijos savitumą mėginti suprasti, kaip apskritai galima introspektyvi fotografija. Pàčios Bubelytės nuotraukos žavios, šiek tiek provokatyvios, teatrališkos: turėtų būti labai įdomu mėginti išartikuliuoti jų reikšmę.

Vizualinis–žodinis sakymas ir kuitalas Audriaus Puipos kūryboje

Audriaus Puipos mišrios technikos kūriniai man be galo žavūs. Juose dažnai vaizduojamas gyvenimo/darbo erdvių kuitalas, kurį, manau, verta pagromuliuoti kaip estetinę sąvoką. Neabejoju, kad tai jau daryta kad ir interjero dizaino srityje. Puipos atveju reikėtų sąvoką išartikuliuoti dailės semiotikos labui.

Kitas įdomus Puipos kūrinių aspektas – raiškos dvilypumas, kai jungiamas atvaizdas ir žodinis tekstas. Aš formuluoju tai kaip sakymo srities dalyką, taip pat turbūt verta apie tai galvoti per medijos sąvoką.

Susvetimėjimas ir tapsmas savimi seriale „Severance“ (rež. Ben Stiller)

Man labai patiko žiūrėti šį serialą. Prašau, kas nors interpretuokite!

1. 2025 metais Ugnė Žemaitytė apgynė Semiotikos MA darbą pavadinimu Išpažintinė Giedrės Kazlauskaitės poezija; 2021 metais Viktorija Nabažaitė apgynė Lietuvių filologijos BA darbą Šiuolaikinė išpažintinė moterų poezija: Giedrė Kazlauskaitė, Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, Lina Buividavičiūtė ↩︎
2. Bet užmeskite akį į Viliaus Jakubčiono 2025 m. MA darbą Gyvūnų vaizdavimas Juozo Apučio, Romualdo Granausko ir Antano Ramono novelėse: https://epublications.vu.lt/object/elaba:238870969/index.html
   Pats esu rašęs porą trumpų esė: https://www.satenai.lt/2024/03/22/sunio-karcios-asaros/; https://www.satenai.lt/2024/08/16/pelytes/ ↩︎