Šiandien neabejotinai Seimas patvirtins universitetų optimizavimo planą. Kamuolys vėl permetamas Vyriausybei, kuri iki gruodžio 1 dienos turi pateikti įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus.
Ką Vyriausybė pateiks, ir kaip, neprognozuojama, nes planas prarado aiškumą, o iš Vyriausybės teikto plano liko labai mažai. Tačiau yra ir keli vilties spinduliai.
Du nusivylimai:
1. Susiaurėjo plano apimtis. Šis planas iš principo teliečia 5 universitetus: LEU, MRU, ŠU, Sporto universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą. Nes plane kalbama apie beliksiančius klasikinius, technologinius, specializuotus sveikatos ir menų akademijas.
Klaipėdos universitetas gali likti savarankiškas, ar prie ko nors jungtis, čia kaip patiks, ŠU universitetas vien paskutinę akimirką prieš balsavimą įtvirtintas ne kaip savarankiškas, o kaip mokslo centras. VDA ir LMTA kaip menų mokyklos gali jungtis, gali nesijungti, kaip joms patiks. Kas, kur prie ko jungsis, kaip jau universitetams bus patogu.
2. Pasikeitė plano dvasia: nuo svajonės apie geriausius tarptautinius universitetus iki noro, kad neveiktų universitetai, kurie negali savarankiškai veikti. Dvasios pasikeitimas yra ryškiausias dalykas. Ambicija sukurti pasaulyje tarptautiškai konkurencingus universitetus prarasta. Dėmesys sutelktas į tai, ką daryti, kad pati žemiausia kokybės kartelė pakiltų. Tiesa, 31 plano punktas kalba apie kokybę: sprendimus jungti priimti tik tuomet, kai jungiami universitetai atitiktų patvirtintus studijų ir mokslo kriterijus. Tačiau prie VDU prijungus ŠU, ASU ir net Sporto universitetą, bendra naujo darinio kokybė veikiausiai tiek nenukris, kad neatitiktų minimalių kriterijų.
Dvi vilties liepsnelės.
1. Jei planas būtų įgyvendintas, iš tiesų liktų mažiau aukštųjų mokyklų, būtų užkirstas kelias kai kurių universitetų bankrotui. Neambicinga, ir galima daryti be didelių debatų, planų ir panašiai, trukusių pusmetį. Bet būtų neteisinga teigti, kad plane nieko nėra. „Reforma“ vadinti būtų pernelyg skambu, bet tam tikras pokytis numatomas.
2. Antroji liepsnelė liepsnos dydžio: yra viena konkretesnė frazė apie numatomą finansavimo pokytį, kuris iki šiol tebuvo minimas bendromis frazėmis, o turinius įdėdavo kiekvienas tokius kaip kam patikdavo. Plano 32 punkte sakoma: „Aukštųjų mokyklų finansavimą grįsti Vyriausybės patvirtintais studijų ir mokslo kokybės kriterijais, finansinius išteklius sutelkiant į geriausią studijų ir mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą Europoje ir pasaulyje užtikrinančius pažangiausius universitetus“. Kas tuo pasakoma? Susijungsite ar nesusijungsite, jei neveiksite kokybiškai, gausite mažą finansavimą. Šitas punktas jau turėtų paskatinti susimąstyti. Juk neverta prisijungti kokį universitetą, jei jis nusmukdys bendrą kokybę.
Manau, kad šitas punktas svarbiausias plane. Žinoma, jei Vyriausybė atsilaikys ten, kur Seimas kapituliuoja, tai yra, jei vilties liepsnelės neužlies Seimo ir silpnų universitetų lobizmo ir viešųjų ryšių akcijų cunamis.
Kad ir kaip nepopuliaru viltis dėti į politikus, jei kapituliuos (bus nušalinta) švietimo ir mokslo ministrė, jos vieton bus įstatytas parankesnis Seimo daugumai žmogus, apie viltis ir liepsnas galime pamiršti. O rasis, nes jau randasi, stagnaciniai ir aukštąjį mokslą į praeitį metantys siūlymai ir sprendimai, kaip kad profesoriaus Jovaišos teikiamas siūlymas universitetuose suteikti valdymo galias senatams, atimant jas iš tarybų. Labai nemėgiami yra aukštojo mokslo lyginimai su verslu. Tačiau valstybė greit atsidurtų chaose ir skurde, jei gamyklų valdymas būtų paimtas iš valdybų ir perduotas profsąjungoms. Nors pradžioje būtų linksma.