{"id":36077,"date":"2025-11-06T14:55:49","date_gmt":"2025-11-06T12:55:49","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslolietuva.lt\/?p=36077"},"modified":"2026-04-18T12:33:01","modified_gmt":"2026-04-18T10:33:01","slug":"ar-gali-lietuvos-ekonomika-pavyti-ir-aplenkti-vakaru-valstybes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/2025\/11\/06\/ar-gali-lietuvos-ekonomika-pavyti-ir-aplenkti-vakaru-valstybes\/","title":{"rendered":"Ar gali Lietuvos ekonomika pavyti ir aplenkti Vakar\u0173 valstybes?"},"content":{"rendered":"

Ar Lietuva gali pasivyti ir aplenkti Vakar\u0173 Europ\u0105? \u0160is klausimas provokuoja, bet ne be pagrindo. Neseniai atliktas tyrimas (Gontis et al., 2025, arXiv:2510.04211<\/a>) parod\u0117, kad Lietuvos ekonomin\u0117 pa\u017eanga i\u0161siskiria tarp Centrin\u0117s ir Ryt\u0173 Europos (CRE) valstybi\u0173. Ta\u010diau ar \u0161is tempas leis pasiekti Maltos ir kit\u0173 Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 lyg\u012f? Pasitelk\u0119 tuos pa\u010dius duomenis ir metodik\u0105, palyginome Maltos bei Ispanijos raid\u0105, kad i\u0161siai\u0161kintume, kokie veiksniai lemia s\u0117kming\u0105 konvergencij\u0105.<\/p>\n

Maltos pavyzdys rodo, kad net ma\u017eos, atviros ekonomikos gali pasiekti reik\u0161ming\u0105 pa\u017eang\u0105 ir \u017eengti \u012f i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 lyg\u012f. Tuo tarpu Ispanijos konvergencija sustojo, atskleisdama ribotas galimybes spartesniam augimui. \u0160i\u0173 skirtum\u0173 analiz\u0117 padeda \u012fvertinti, kok\u012f vaidmen\u012f vaidina tiesiogin\u0117s u\u017esienio investicijos (TUI), kain\u0173 lygis ir valstyb\u0117s skolos dinamika.<\/p>\n

1 pav. Pateikiame Vakar\u0173 valstybi\u0173, Europos ir JAV BVP\/gyventojui, suskai\u010diuot\u0105 Perkamosios galios pariteto (PGP) metodu ir normuot\u0105 JAV BVP at\u017evilgiu, vaizdavim\u0105.<\/p>\n

\"\"<\/a>

1 pav. Vakar\u0173 valstybi\u0173, Europos ir JAV ekonomin\u0117s raidos palyginimas PGP metodu.<\/p><\/div>\n

Iliustracija \u00a0vaizduoja neabejotin\u0105 Maltos, ma\u017eos, atviros ekonomikos s\u0117km\u0119 per palyginti trump\u0105 laikotarp\u012f vejantis ir lenkiant net kelet\u0105 Vakar\u0173 pasaulio valstybi\u0173. Tos senosios ekonomikos nagrin\u0117jamame laikotarpyje visos atrodo gan\u0117tinai i\u0161sis\u0117musios ir beveik sinchroni\u0161kai svyruojan\u010dios per pasaulio ekonomikos ir finans\u0173 bangas. Maltos pavyzdys atrodo \u012fkvepian\u010diai ir gali pasitarnauti, kaip sektina ekonomin\u0117s politikos praktika, patvirtinanti ne tik vijimosi, bet lenkimo galimyb\u0119. Ispanijos galimyb\u0117s lygiuotis su labiau i\u0161sivys\u010diusiomis, bent \u0161iuo laikotarpiu, atrodo menkos, ta\u010diau jos makroekonomini\u0173 rodikli\u0173 lyginimas su Malta gali atskleisti pastarosios s\u0117km\u0117s svarbiausias prie\u017eastis. 2 pav. pateikiame kain\u0173 lygio indekso kitim\u0105, pagal Eurostat duomenis, pasirinktoms valstyb\u0117ms. Kaip ir galima tik\u0117tis, Maltos ekonominis augimas remiasi ir kain\u0173 lygio kilimu, o JAV kain\u0173 lygio svyravimai i\u0161duoda, kad dolerio kursas ir jo monetarin\u0117 politika yra viso pasaulio ekonomini\u0173 svyravim\u0173 \u0161altinis.<\/p>\n

\"\"<\/a>

2 pav. Kain\u0173 lygio indekso, suskai\u010diuoto pagal PGP metodik\u0105, kitimas.<\/p><\/div>\n

 <\/p>\n

Svarbus aspektas yra tai, kad vis\u0173 valstybi\u0173, kuri\u0173 konvergencija su JAV yra i\u0161sis\u0117musi, nevyksta, kain\u0173 lygis taip pat i\u0161lieka tame pa\u010diame lygyje su nedideliais svyravimais.<\/p>\n

Duomen\u0173 analiz\u0117 rodo, kad tiek CRE, tiek Vakar\u0173, tiek Piet\u0173 Europos valstybi\u0173 ekonomikos augimas labai priklauso nuo sukaupt\u0173 tiesiogini\u0173 u\u017esienio investicij\u0173 (TUI). Tod\u0117l 3 pav. pateikiame Maltos ir Ispanijos TUI (sukaupt\u0105-accumulated) kitim\u0105 nagrin\u0117jamame laiko intervale.<\/p>\n

Pateikti TUI duomenys ai\u0161kiai demonstruoja ypating\u0105 dideli\u0173 u\u017esienio investicij\u0173 u\u017ebaigimo sutapim\u0105 su ry\u0161kaus ekonominio augimo prad\u017eia. \u0160is Maltos ekonomikos augimas t\u0119siasi nuo 2006 met\u0173 iki dabar ir yra vos ne vienintelis ry\u0161kus pokytis tarp vis\u0173 sen\u0173j\u0173 demokratij\u0173. Ispanijos TUI taip pat auga, bet j\u0173 raida niekuo nei\u0161siskiria tarp kit\u0173 Europos senbuvi\u0173.<\/p>\n

\"\"<\/a>

3 pav. Maltos ir Ispanijos sukauptos Tiesiogin\u0117s u\u017esienio investicijos.<\/p><\/div>\n

\"\"<\/a>

4 pav. Maltos ir Ispanijos u\u017esienio prekybos kitimas nagrin\u0117jamu laikotarpiu.<\/p><\/div>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

U\u017esienio prekyba taip pat yra svarbus ekonominis veiksnys, ypatingai ma\u017eoms ekonomikoms. Kad TUI tur\u0117jo lemiamos \u012ftakos ir Maltos u\u017esienio prekybos i\u0161augimui, matome 4 pav. Verta pasteb\u0117ti, kad vis\u0173 kit\u0173 valstybi\u0173 prekybos mastas taip pat did\u0117ja tempu pana\u0161iu, kaip Ispanijos, o absoliuti to masto vert\u0117, pirmiausiai, yra priklausoma nuo ekonomikos dyd\u017eio.<\/p>\n

Pakankamai netik\u0117tas faktas yra tai, kad prakti\u0161kai vis\u0173 valstybi\u0173 savos kapitalo investicijos kinta identi\u0161kai, \u017er. 5 pav., nepriklausomai net nuo valstybi\u0173 dyd\u017eio ar kit\u0173 makroekonomini\u0173\u00a0 veiksni\u0173. Net, jei prid\u0117tume ir CRE valstybi\u0173 grup\u0119, vaizdas nelabai daug pasikeist\u0173.<\/p>\n

\"\"<\/a>

5 pav. Sukauptos valstybi\u0173 savos kapitalo investicijos nagrin\u0117jamu laikotarpiu.<\/p><\/div>\n

Ankstesniame CRE valstybi\u0173 tyrime (Gontis et al., 2025, arXiv:2510.04211<\/a>)\u00a0 nustat\u0117me ypating\u0105 priva\u010dios skolos vaidmen\u012f \u0161ali\u0173 tarpusavio konkurencijoje. Parod\u0117me, kad Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos spartus augimas gali b\u016bti siejamas su j\u0173 ypatingai \u017eemu priva\u010dios skolos lygiu. Deja, senojoje Europoje \u0161ali\u0173 su pana\u0161iu priva\u010dios skolos lygiu neturime, prakti\u0161kai, visose valstyb\u0117se pasiektas lygis vir\u0161ija 100% BVP ir gali pasiekti bei vir\u0161yti net 200% BVP, \u017er. 6 pav.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

\"\"<\/a>

6 pav. VE valstybi\u0173 priva\u010dios skolos raida.<\/p><\/div>\n

Priva\u010dios skolos aspektu nei Malta, nei Ispanija labai nei\u0161siskiria tik b\u016bt\u0173 galima atkreipti d\u0117mes\u012f, kad jos abi priklauso \u0161ali\u0173 grupei, kurios priva\u010dios skolos lyg\u012f po 2008 m. kriz\u0117s sugeb\u0117jo ma\u017einti, kai dalis kit\u0173 \u0161ali\u0173, t\u0105 lyg\u012f tik augino.<\/p>\n

Svarbiu veiksniu Vakar\u0173 ir Piet\u0173 Europos raidoje tampa Centrin\u0117s vald\u017eios skola. Nagrin\u0117jam\u0173 valstybi\u0173 grup\u0117je ji kinta nuo 40% BVP iki 150% BVP, \u017er. 7 pav. M\u016bs\u0173 ir kiti tyrimai rodo, kad sen\u0173j\u0173 Europos valstybi\u0173 grup\u0117je vald\u017eios skola turi svarbesn\u012f vaidmen\u012f ekonomikos augimui nei privati skola. \u0160is skirtumas su CRE valstyb\u0117mis pra\u0161osi detalesnio tyrimo ir paai\u0161kinimo.<\/p>\n

\"\"<\/a>

7 pav. VE valstybi\u0173 centrin\u0117s vald\u017eios skola.<\/p><\/div>\n

Jei Maltos valstyb\u0117s skola po kriz\u0117s suma\u017e\u0117jo \u017eemiau 50% BVP lygio, tai Ispanijos, kaip ir keleto kit\u0173 \u0161ali\u0173, i\u0161augo vir\u0161 100% BVP lygio. Verta pasteb\u0117ti, kad visos valstyb\u0117s, u\u017eauginusios savo valstyb\u0117s skol\u0105, susiduria su akivaizd\u017eiomis ekonominio augimo problemos, gal tik JAV dalinai ar laikinai sugeba to i\u0161vengti.<\/p>\n

I\u0161 pateiktos makroekonomini\u0173 duomen\u0173 analiz\u0117s tur\u0117tume pasidaryti kelet\u0105 svarbi\u0173 i\u0161vad\u0173.<\/p>\n

1.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Malta demonstruoja i\u0161skirtin\u012f ekonomin\u012f augim\u0105, ypatingai po \u017eenkli\u0173 tiesiogini\u0173 u\u017esienio investicij\u0173. Ji vienintel\u0117 gali b\u016bti vertinama, kaip \u012fgyvendinanti spar\u010di\u0105 ekonomin\u0119 konvergencij\u0105 su JAV nagrin\u0117jamu laikotarpiu.<\/p>\n

2.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Kitos nagrin\u0117jamos Europos valstyb\u0117s yra akivaizd\u017eiai \u012fstrigusios savo augime lyginant su JAV, nors bendras atotr\u016bkis, prie\u0161ingai nei daugelis mano, ne did\u0117ja, bet i\u0161lieka svyruojantis pana\u0161iame lygyje.<\/p>\n

3.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Atlikta analiz\u0117 demonstruoja, kad Vakar\u0173 valstybi\u0173 vyraujanti problema yra i\u0161augusi vald\u017eios ir privati skola. Nors JAV pagal \u0161iuos rodiklius neatsilieka, o dal\u012f valstybi\u0173 net ir \u017eenkliai lenkia, jos ekonominis augimas i\u0161lieka pasaulio ekonomin\u0117s raidos matas, kuriuo daugelis teorini\u0173 darb\u0173 matuoja kit\u0173 valstybi\u0173 augim\u0105 ir konvergencij\u0105. Galima tik sp\u0117ti, kad \u0161is JAV ekonominis i\u0161skirtinumas yra susij\u0119s su JAV dolerio vaidmeniu pasaulio prekyboje.<\/p>\n

4.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Maltos ekonomin\u0117 raida nagrin\u0117jamu laikotarpiu rodo, kad ir tarp i\u0161sivys\u010diusi\u0173 valstybi\u0173 yra galimyb\u0117 augti spar\u010diau u\u017e kitas. Maltos s\u0117km\u0119, akivaizd\u017eiai, lemia \u017eenklios TUI ir laiku suvaldyta valstyb\u0117s skola. Daugelis CRE valstybi\u0173 turi realias galimybes i\u0161laikyti \u0161iuos rodiklius pana\u0161iame lygyje, kaip Malta, ir t\u0119sti savo ekonomin\u0119 konvergencij\u0105 su i\u0161sivys\u010diusiomis Vakar\u0173 valstyb\u0117mis.<\/p>\n

5.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Lietuva i\u0161laiko realias galimybes t\u0119sti spart\u0173 ekonomin\u012f augim\u0105, pana\u0161\u0173 \u012f Maltos, jei i\u0161liks patraukli u\u017esienio investicijoms ir i\u0161saugos \u017eem\u0105 valstyb\u0117s bei priva\u010dios skolos lyg\u012f. Svarbiausias i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 geopolitin\u0117 pad\u0117tis ir i\u0161orini\u0173 kapitalo sraut\u0173 jautrumas regioniniams neramumams.<\/p>\n\n\n

<\/code><\/pre>\n\n\n\n