{"id":35834,"date":"2025-11-02T09:50:03","date_gmt":"2025-11-02T07:50:03","guid":{"rendered":"https:\/\/mokslolietuva.lt\/?p=35834"},"modified":"2025-11-02T09:50:03","modified_gmt":"2025-11-02T07:50:03","slug":"nuo-bandos-jausmo-iki-ekonominio-rezonanso-kaip-ikaista-prisotinta-rinka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/2025\/11\/02\/nuo-bandos-jausmo-iki-ekonominio-rezonanso-kaip-ikaista-prisotinta-rinka\/","title":{"rendered":"Nuo bandos jausmo iki ekonominio rezonanso: kaip \u012fkaista prisotinta rinka"},"content":{"rendered":"<p><strong>\u012e\u017eanga: kai sistema ima d\u016bgzti.<\/strong><br \/>\nKartais atrodo, kad ekonomika ima d\u016bgzti kaip bi\u010di\u0173 avilys. Kainos kyla, visi perka, visi kalba apie t\u0105 pat\u012f \u2013 akcijas, b\u016bst\u0105, kriptovaliutas. Kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fvyksta, kai rinka tarsi praranda savo racionalum\u0105 ir ima jud\u0117ti vienu balsu? Kod\u0117l atskiros ekonomin\u0117s sprendim\u0173 dalel\u0117s \u2013 \u017emon\u0117s \u2013 staiga ima elgtis taip, tarsi juos jungt\u0173 nematoma energijos banga? \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f vis da\u017eniau bandoma ai\u0161kinti pasitelkiant fizikos s\u0105vokas, o viena i\u0161 j\u0173 \u2013 rezonansas \u2013 leid\u017eia pamatyti, kaip socialin\u0117 ir finansin\u0117 dinamika i\u0161 ties\u0173 turi bendr\u0173 bruo\u017e\u0173.<!--more--><\/p>\n<p><strong>Kai individai m\u0117gd\u017eioja vienas kit\u0105 \u2013 gimsta banda<\/strong>.<br \/>\nBandos efektas n\u0117ra vien gyv\u016bn\u0173 ar \u017emoni\u0173 elgsenos metafora. Tai psichologinis ir socialinis rei\u0161kinys, kai individai kopijuoja kit\u0173 elges\u012f, nes savam sprendimui priimti tr\u016bksta informacjos, patirties arba laiko. Bandoje sprendimai tampa sinchroni\u0161ki, o emocijos \u2013 kolektyvin\u0117s. Ma\u017ei impulsai, kurie \u012fprastai netur\u0117t\u0173 reik\u0161m\u0117s, sukelia did\u017eiules reakcijas. Toks elgesys turi sav\u0173 privalum\u0173 \u2013 jis leid\u017eia grei\u010diau reaguoti \u012f pavojus ar galimybes, ta\u010diau kartu padaro sistem\u0105 itin jautri\u0105 i\u0161oriniams signalams. Ekonomikoje tai rei\u0161kia, kad pakanka nedideli\u0173 impuls\u0173, pavyzd\u017eiui, nauja informacija apie pelnus ar nuostolius \u2013 visa finans\u0173 rinka gali pakeisti krypt\u012f.<\/p>\n<p><strong>Kai rinka perkaista, \u00a0\u012fsijungia prisotinimas.<\/strong><br \/>\nFinansinio prisotinimo teorija teigia, kad kiekviena ekonomin\u0117 sistema turi rib\u0105, iki kurios gali augti be i\u0161kraipym\u0173, paprastai, eksponenti\u0161kai. Kai rinka pasiekia apie 75 procent\u0173 prisotinimo lyg\u012f, gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys tarp paklausos ir pasi\u016blos tampa \u201estiprus\u201c. Kitaip tariant, kainos ima kilti ne d\u0117l did\u0117jan\u010dios ekonomi\u0161kai pagr\u012fstos vert\u0117s, o d\u0117l pa\u010dio kilimo fakto. \u0160iame ta\u0161ke ekonomika tampa deficitin\u0117 \u2013 vis daugiau kapitalo vejasi vis ma\u017eesn\u012f preki\u0173 ir paslaug\u0173 kiek\u012f. Psichologiniu po\u017ei\u016briu tai jau bandos faz\u0117: visi nori to paties, nes mano, kad praleidus prog\u0105 ji nebesikartos. Fizikos kalba \u2013 sistema pasiekia perkaitimo b\u016bsen\u0105: agent\u0173 kolektyvinio bandos jausmo padiktuota kaina \u017eenkliai atitr\u016bksta nuo savo fundamentalios, ekonomin\u0117s pusiausvyros padiktuotos vert\u0117s, atsiranda svyravimai primenantys rezonanso rei\u0161kin\u012f fizikoje.<\/p>\n<p><strong>Bendra a\u0161is \u2013 kvazirezonansas.<\/strong><br \/>\nRezonansas fizikoje turi ai\u0161ki\u0105 prasm\u0119: sistema pradeda svyruoti labai didele amplitude tada, kai i\u0161orinio poveikio da\u017enis sutampa su pa\u010dios sistemos vidiniu, \u201enuosavu\u201c da\u017eniu. Net silpnas impulsas gali i\u0161auginti mil\u017eini\u0161k\u0105 virpesi\u0173 amplitud\u0119. 1940 m. lapkri\u010dio 7 d. Tacoma\u2013Narrows kabantis tiltas JAV sugriuvo pu\u010diant, atrodyt\u0173, visai nesmarkiam v\u0117jui \u2013 apie 64 km\/h (17,8 m\/s). Ekspertai ilgai gin\u010dijosi, ar tai buvo klasikinis rezonansas, ar vadinamasis plazd\u0117jimas (angl. flutter) \u2013 kvazirezonansinis rei\u0161kinys, kai konstrukcija pereina i\u0161 stabilios b\u016bsenos \u012f savaime augant\u012f virp\u0117jim\u0105 d\u0117l aerodinamin\u0117s s\u0105veikos. Kitaip tariant, tiltas sugriuvo ne tod\u0117l, kad kas nors \u201estipriai sm\u016bgiavo\u201c, bet tod\u0117l, kad sistema pati u\u017esived\u0117 ir \u0117m\u0117 save dau\u017eyti vis stipriau. Net ir fizikoje, kur fundamentiniai d\u0117sniai yra patikimai \u017einomi, rezonanso rei\u0161kin\u012f apskai\u010diuoti ir tiksliai prognozuoti yra sunku. Tod\u0117l ir \u012fvyksta avarijos.<\/p>\n<p>Finansinio prisotinimo teorijoje sakoma: ekonomikose vyksta labai pana\u0161us procesas. Kai rinka art\u0117ja prie auk\u0161to prisotinimo lygio (apie 70\u201380 %), ji tampa jautri ne tiek fundamentinei informacijai, kiek savaiminiam bandos jausmo pob\u016bd\u017eio vidiniam sistemos susi\u017eadinimui. Savaiminis susi\u017eadinimas ir prisotinimo gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys pradeda veikti kaip dinamin\u0117 sistema. Tai ir yra ekonominis kvazirezonansas \u2013 ne idealus fizikinis rezonansas, o plazd\u0117jimo tipo savi\u012fsisi\u016bbavimas, kai kolektyvin\u0117 reakcija tampa pati sau varikliu. Tuo metu rinka elgiasi kaip banda: u\u017etenka \u201einvestavimo v\u0117jo\u201c, kad sistema \u012fkaist\u0173 ir tapt\u0173 nestabili. \u0160tai kod\u0117l FPT pabr\u0117\u017eia, kad ekonomikos gri\u016btys kyla ne nuo stipriausio sm\u016bgio, o nuo sistemos b\u016bsenos, kai ji jau \u012f\u0117jusi \u012f kvazirezonansin\u012f re\u017eim\u0105.<\/p>\n<p><strong>K\u0105 tai rei\u0161kia ekonomikos valdymui?<\/strong><br \/>\nKad i\u0161vengtume rinkos burbul\u0173 ir staigi\u0173 krizi\u0173, turime steb\u0117ti ne tik pinig\u0173 srautus ar kainas, bet ir tai, kaip susiderina rinkos dalyvi\u0173 elgesys bei l\u016bkes\u010diai. Finansinio prisotinimo teorija leid\u017eia \u0161i\u0105 dinamik\u0105 matuoti \u2013 per prisotinimo laipsn\u012f, \u012fkaitimo parametr\u0105 H ir gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io stiprum\u0105. Kai \u0161ie rodikliai priart\u0117ja prie rezonansin\u0117s ribos, ekonomika ima elgtis kaip banda, pasirengusi staigiam pos\u016bkiui. Rezonanso analiz\u0117 gali tapti nauju ekonomin\u0117s diagnostikos instrumentu \u2013 savoti\u0161ku rinkos termometru, leid\u017eian\u010diu laiku pasteb\u0117ti kolektyvines kra\u0161tines anomalijas.<\/p>\n<p><strong>Pabaiga: kai tyla tampa muzika.<\/strong><br \/>\nEkonomika n\u0117ra vien skai\u010di\u0173 lentel\u0117 \u2013 ji elgiasi kaip fizin\u0117 konstrukcija v\u0117juje. Kol visi rinkos dalyviai m\u0105sto skirtingai, sistema yra stabili. Ta\u010diau kai prisotinimas pasiekia auk\u0161t\u0105 lyg\u012f ir elgesys ima sinchronizuotis, rinka pereina \u012f kvazirezonansin\u0119 b\u016bsen\u0105: pakanka menko paskatinimo, ir visa sistema pradeda vibruoti. Tai \u2013 bandos impulsai, kurie pasiekia deficitin\u0119 rink\u0105. Tai virsta finansini\u0173 burbul\u0173 sprogimais \u2013 ne d\u0117l blogiausios naujienos, o d\u0117l to, kad rinka jau b\u016bna \u012f\u0117jusi \u012f savo dideli\u0173 svyravim\u0173 faz\u0119.<\/p>\n<p>\u010cia slypi svarbi pamoka: reikia steb\u0117ti ne tik \u201ev\u0117jo greit\u012f\u201c \u2013 pal\u016bkanas, infliacij\u0105 ar kredit\u0173 apimtis, bet ir svyravim\u0173 mast\u0105.. Finansinio prisotinimo teorija kvie\u010dia matyti ekonomik\u0105 kaip jautri\u0105 netiesin\u0119 sistem\u0105, kurios stabilum\u0105 lemia jos vidinis ritmas. Kai svyravimai \u012fsis\u016bbuoja, tyla tampa muzika \u2013 o muzika gali virsti sprogimu.<\/p>\n<p>Prof. Stasys Girdzijauskas<\/p>\n<p>Prof. Vygintas Gontis<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012e\u017eanga: kai sistema ima d\u016bgzti. Kartais atrodo, kad ekonomika ima d\u016bgzti kaip bi\u010di\u0173 avilys. Kainos kyla, visi perka, visi kalba apie t\u0105 pat\u012f \u2013 akcijas, b\u016bst\u0105, kriptovaliutas. Kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fvyksta, kai rinka tarsi praranda savo racionalum\u0105 ir ima jud\u0117ti vienu balsu? Kod\u0117l atskiros ekonomin\u0117s sprendim\u0173 dalel\u0117s \u2013 \u017emon\u0117s \u2013 staiga ima elgtis taip, tarsi [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35835,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[9,10],"tags":[13,14,15],"class_list":["post-35834","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekonomika","category-mekonomika","tag-ekonofizika","tag-ekonomika","tag-finansinio-prisotinimo-teorija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35834","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35834"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35834\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35834"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35834"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/web.vu.lt\/tfai\/v.gontis\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35834"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}