Politologės klausia, politologė atsako

Stop Questioning Keistas, žinoma, tas Delfių ar BNS įprotis pradėti straipsnį „Politologė (-as): …“, labai jau iš aukštybių nuomonė atrodo.

Pirmadienį kažkaip sujudo žurnalistai – Putinas oficialiai valdžioje, Sarkozy dings iš politinės arenos, graikai išsirinko nei šį, nei tą – ir to sujudimo dalis teko ir man. Naujienos šiaip jau didelės nėra ir nebuvo, bet kad jau paklausė, atsakiau.

Kartojau ir kartosiu: santykių su Rusija toks valdžios (ne)pasikeitimas Rusijoje, o tuo labiau Lietuvoje neatgaivins, neišgelbės ir visaip kitaip nepakeis. Tam reikia kažko kita. Ko? Va čia jau įdomesnis klausimas. Ilgesniam pamąstymui.

 

Apie moteris politikoje

Woman of ArtParaginta kolegos Tomo parašiau komentarą apie Lietuvos moteris politikoje IQ Economist žurnalui. Kovo 8 d. proga redaktoriai nusprendė paskleisti mano išmintį savo portale. Belieka tik skleisti toliau.

Man tikrai keista ir naivi atrodė ta mada, gal kokius 2009 m. prasidėjusi, džiaugtis mūsų pažanga ir moterų iškilimu, apie tai ir parašiau. Liūdna, bet šiuo atveju skeptiška pozicija yra ir realistinė pozicija, ir bus dar gana ilgą laiką.

Arba cituojant save:

Kelios moterys viršuje nekeičia moterų vietos politikoje, kai į kasdienę politiką neįsitraukia daugiau moterų. Kaip nekeičia situacijos ir tai, kad iš 26 Seimo narių moterų tik viena artikuliuotai kalba apie moteris ir jų padėtį visuomenėje bei būtinybę kažką keisti, o kalbos apie ekonominę lyčių lygybę ir smurto prevenciją namuose tampa kone feministinio kalbėjimo išraiška.

Mums reikia politiko ar politikės, pasakančio(s) garsiai ir rišliai, kad yra problema. Reikia, kad tai taptų politine problema, nes mes juk sprendžiame tik jas, ar ne?

Mėgėjiška kaimynystės antropologija ir truputis užsienio politikos

Ar nepradėjote juoktis, kai iš neturėjimo ką veikti pirmą valandą nak­ties stebėjote balsavimą Eurovizijoje? Mat ką tik graikai dvylika balų paskyrė Kiprui, o šis lygiai taip pat jiems dosniai atsilygino? Ar dar kartą pastebėjote, kaip puikiai kaimynus ir geografiją išmano skandinavai, Balkanų valstybės, na, ir visa vidurio ir pietryčių Europa?

Kuris iš mūsų negirdėjo prancūzo, džiaugsmingai pasakojančio anekdo­tus apie beviltiškus belgus, ar esto, besišaipančio iš lėtapėdžių suomių, nekalbant jau apie atvirą pasityčiojimą, pasigirstantį JAV piliečiui prabylant apie Kanadą. Gal tik žydai juokiasi iš savęs, visi kiti – dažniausiai iš savo kaimynų.

Bet kuri valstybės geografija mokykloje prasideda nuo to, kad pranešama sostinė, gyventojų skaičius ir teritorijos dydis, o paskui išvardinami visi šalies kaimynai.

Kaimynai yra visur – ir politiniame, ir „šiaip“ gyvenime. Jie neišvengiamybė, su jų buvimu tiesiog susitaikai, o jei ne – anksčiau ar vėliau supranti, kad bet kuri pergalė laikina.

Skaityti toliau »

Apie protestus Rusijoje

Po ilgesnės pertraukos parašiau viešą komentarą. Kaip, matyt, ir dauguma būsimų – apie Rusiją. Šįkart po gruodžio 9 d. protestų. Tekstas iš karto po žvaigždutėmis

***

Visi daugmaž abejingai laukėme gruodžio 4 d. Dūmos rinkimų Rusijoje – kas gi čia tokio gali įvykti? Po savaitės abejingumas ir įsivaizdavimas, kad suvokiame, kas vyksta Rusijoje, dingo. Į protesto mitingą praėjusį šeštadienį, gruodžio 10 d., atėjo daug daugiau žmonių nei tikėtasi. Pilietinė visuomenė nubudo? Rėžimui kyla pavojus? Nuo skepticizmo iki optimistinės euforijos gali būti mažiau nei vienas žingsnis.

Iš tiesų džiūgauti yra dėl ko. Protestuotojai atėjo išreikšti savo nepasitenkinimą ir dėl rinkimų pažeidimų, ir dėl politinio rėžimo. Tiesa, įdomiausia čia tai, jog tai nėra pirmas kartas, kai galima įtarti rinkimus nebuvus švariais. Kodėl sujusta dabar? Taip, ekonominės padėties prastėjimas gali būti viena iš priežasčių. Tačiau visgi panašu, jog esminė priežastis – režimas pasirodė ne toks stiprus ir įtaigus, kaip galvota. Išėjusi šimtatūkstantinė minia tą patvirtino.

Atrodo, kad Rusijoje atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems rūpi, kas vyksta jų šalyje. Tai žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose ir aktyviai besinaudojantys šiuolaikinėmis internetinėmis technologijomis. Iš tiesų mobilizacinė socialinių tinklų galia pasirodė nelauktai stipri: ten kur televizija tiekia tik vieno tipo informaciją, egzistuoja stipri ir gyvybinga alternatyvi informacinė erdvė. Ji sunkiai kontroliuojama ir, kaip pasirodo, daro poveikį. Neabejotinai, dar reikia laiko suvokti, kas per reiškinys buvo šeštadieniniai protestai ir ką jie sako apie Rusijos visuomenę. Bet aišku, kad jie pramankštino tirpti pradėjusius pilietiškumo raumenis.

Kita vertus, besidžiaugiant Rusijos gyventojų sujudimu, nevertėtų skubėti skelbti atėjus „pavasarį“ Rusijoje.

Skaityti toliau »