Dar vienas politologo komentaras

Naujasis Seimo pirmininkas truputį nušnekėjo apie užsienio politiką. BNS nebūtų BNS, jei nepasiteirautų politologų nuomonės (kaip kad jie tai daro).

Šįkart pasiteiravo manęs ir kolegos Arūno Molio. Cituoju, žinoma, tik save.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) dėstanti Dovilė Jakniūnaitė BNS sakė, kad su V.Gedvilo išsakyta mintimi, jog reikia turėti gerus santykius su kaimynais, sunku ginčytis. Tačiau, pasak jos, nuolat reikia klausti, „kokia kaina bus bendradarbiaujama“.

„Jei stebime pastaruosius 20 metų, kaip vystosi santykiai su Rusija, buvo labai mažai dienų, kai Rusija rodė norą būti geranoriška ar supratinga Lietuvos atžvilgiu. To niekada negalima užmiršti ir klausimas, kiek apskritai galima pasitikėti kita puse. Turėti gerus santykius reikia ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos noro“, – sakė TSPMI atstovė.

Pasak D.Jakniūnaitės, idėja dėl santykių su Rusija perkrovimo yra oficiali Vyriausybės pozicija, tačiau V.Gedvilas „neturi daug patirties kalbėdamas apie užsienio politiką arba ją darydamas“.

„Paprastas pavyzdys iš jo kalbos – jis sako, kad NATO yra NATO ir čia nereikia kišti Rusijos. Čia yra žmogaus, kuris tik paviršutiniškai gilinasi į užsienio ir tarptautinės politikos klausimus, kalbėjimas. Aš manau, jis yra žmogus, kuris nevisiškai išmano kai kurias realijas. Rūpintis Lietuvos užsienio politika nėra tiesioginė Seimo pirmininko funkcija. Šiuo atveju galbūt reikėtų tai palikti žmonėms, kurie tiesiogiai už tai atsakingi“, – teigė ji.

Galima ir visą komentarą perskaityti Delfiuose.

Iš tiesų sunku tokius pašnekėjimus kaip nors išmintingai pakomentuoti. Nesakysi, kad labai nusišnekėjo, bet neišmanymą pademonstravo. Negali nesutikti, kad nereikia gerų santykių, bet sunku kaip nors sureaguoti, kai vienintelis dalykas, kurį siūloma – „galvoti apie žmones“. Tas abstraktaus „žmogaus“ kultas apskritai smarkiai purto, o kai supranti, kad už to daugiau tikrai nieko nėra, dar liūdniau darosi.

Po savo nuomonės išsakymo, dar kurį laiką mąsčiau – o kam p. V.Gedvilui iš viso reikėjo pasisakyti? Vienintelis paaiškinimas – žmogiška tuštybė. Kad jau „Svoboda“ paprašė, nejaugi atsisakysi? Atrodytų, politikoje ne pirmos dienos, o tokios klaidos.

Paskui, „damage control’u“ u užsiiminėjo ir Ministras pirmininkas (išsisukinėdamas) ir Užsienio reikalų ministras (diplomatiškai). O kaip čia tas dujas mes galime gauti aiškino Romas Švedas. Tad galų gale visiškai į sveikatą viskas išėjo.

Komentuoti

Jūsų el.pašto adresas niekada nebus paviešintas ar perduotas. Privalomi užpildyti laukai yra pažymėti *