VU TSPMI

doc. dr. Alvido Lukošaičio asmenine svetaine

Naudinga žinoti » Kelio ženklai
Svarbiausios pastaraisiais metais išryškėjusios globalios ekonominės tendencijos, veiksiančios Lietuvos ekonomiką artimiausiais metais. Delfi publikuotas komentaro projektas.

                                                                                                                       Stasys Kropas

 

Ką reiškia Lietuvai ženklai pasaulio ekonomikoje?

 

     Metų sankirtoje gausu įvairaus pobūdžio pranašavimų, būrimų ir prognozių, kuriuos lietuviai labai pamėgo. Ta proga pabandykime paanalizuoti ką Lietuvai reiškia pastaraisiais metais pasaulio ekonomikoje pasirodę ženklai. Anglijos banko prezidentas M. King juos taikliai pavadino kelio ženklais. Tai pastaruoju metu išryškėjusios tendencijos, įtakojančios visų pasaulio tautų, tuo pačiu ir lietuvių gyvenimą. Aišku, juos galima ignoruoti, tačiau tuomet kaip paprastą kruizinį laivą taip ir valstybę, įmonę ar namų ūkį atvesti į sėkmės užutekį būtų kur kas sunkiau vadovaujantis vien intuicija nei naudojant modernias navigacijos priemones.

     Pirmasis, palankiausias kelio ženklas – 2006-2013 m. numatoma 23 mlrd. litų Europos Sąjungos finansinė parama, daugelio žmonių suvokiama kaip didžiausia narystės Europos Sąjungoje nauda. Diskusijose vyrauja susirūpinimas dėl dviejų dalykų: ar sugebėsime visas lėšas panaudoti ir ar nereikės grąžinti nepanaudotų lėšų. Tačiau koks bus laukiamas ekonominis rezultatas, rodos jau nelabai svarbu. Greičiausiai vadovaujamasi logika: koks skirtumas kaip bus panaudota parama, svarbiausia, kad pinigai liktų Lietuvoje. Aišku, su tam tikromis išlygomis tuos argumentus galima priimti. Juk bet koks rezultatas yra geriau, nei grąžinti nepanaudotus pinigus į ES biudžetą.

    Antrasis kelio ženklas – labai išaugusios ir nuolat didėjančios naftos ir energijos išteklių kainos. Jei prieš keletą metų 25 JAV dolerių už barelį pasaulinės rinkos kaina buvo vertinama kaip labiausiai tikėtina kaina ir ateityje, tai šiuo metu, net kainai priartėjus prie triženklio skaičiaus rinkose vyrauja lūkesčiai, jog tai gali būti dar ne riba. Mūsų skaičiavimai rodo, kad kai vidutinė metinė naftos kaina siekia 80 JAV dolerių už barelį (įvertinus dabartinį grynąjį naftos vartojimo Lietuvoje balansą), tai kasmet privalome mokėti 1,6 mlrd. litų papildomą mokestį naftos eksportuotojams, palyginus su tuo ką mokėjome prieš keletą metų. Tuomet per 7 metus sumokėtume 11,2 mlrd. litų daugiau už sunaudojamus naftos produktus Lietuvoje. Dujų pabrangimas gali reikšti dar apie 800 mln. litų papildomą metinį mokestį Lietuvos ekonomikai. Dėl šio antrojo ženklo visi Lietuvos subjektai atsiduria pralaimėtojų vietoje, išskyrus naftos ir dujų perpardavinėtojus.

    Trečias ženklas – didėjančios pinigų palūkanų normos. Gerai išvystyta bankininkystė, galimybė naudotis užsienio šalių taupmenomis bei labai sumažėjusios palūkanų normos skolinimąsi padarė patraukliu net konservatyviems lietuviams. Bendroji Lietuvos užsienio skola jau pasiekė 60 mlrd. litų. Vien tik dėl ECB bazinių palūkanų normų pasikeitimo nuo 2 iki 4,0 procentų kasmet teks papildomai mokėti 1,2 mlrd. litų užsienio taupytojams. Be to, dėl didėjančio Lietuvos einamosios sąskaitos deficito už pasiskolintus iš užsienio pinigus gali tekti mokėti vis didesnę šalies rizikos premiją užsienio investuotojams. Taigi bendras trijų kelio ženklų poveikio rezultatas Lietuvos ekonomikai ne toks jau ir džiuginantis: ES numatomos išmokų suma yra net kiek mažesnė nei dėl aptartų kelio ženklų atsiradę mokėjimai užsieniui.

     2007 metų pabaigoje išryškėjo dar vienas labai svarbus ženklas: daugiau nei dvigubai pasaulyje išaugo maisto produktų žaliavų kainos. Panašu, jog tai struktūrinio pobūdžio reiškinys ir todėl labai tikėtina, jog pakilusios kainos nemažės. Įvertinus visą tai, tenka ruoštis gyventi esant nepalyginamai aukštesnėms maisto produktų ir žaliavų pasaulinėms kainoms. Ką tai galėtų reikšti Lietuvai? Kaip labiausiai agrarinė ES valstybė turėtume džiaugtis, jog už daugelio mūsų piliečių triūsą bus geriau atlyginta. Lietuva, eksportuodama savo produkciją, galės pagerinti savo mokėjimų balansą, mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos regionai galės sustiprinti savo ekonominį potencialą ir atsiras papildomų darbo vietų, ūkininkai gaus solidžias pajamas. Neabejotinai Lietuvos ekonomikai šio ženklo visuminis poveikis bus teigiamas. Deja, jis pasiskirstys labai nevienodai tarp atskirų žmonių kategorijų. Didžiausią naudą iš to gautų stambiausi žemės ūkio produkcijos gamintojai ir perdirbėjai. Tuo tarpu miestų, o taip pat ir daugelio kaimiškųjų rajonų gyventojai, sugundyti ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio produkcijos gamybos teikiamų subsidijų bei tiesioginių išmokų, atsidurs pralaimėtojų gretose. Kadangi žaliava sudaro pagrindinę maisto produktų kainą, tik laiko klausimas, kada šis ženklas realizuosis Lietuvos parduotuvių galutinėse maisto produktų kainose. Maisto produktai Lietuvos vidutinio statistinio vartotojo krepšelyje sudaro apie 25 procentus, tuo tarpu, išsivysčiusiose šalyse apie 2-3 kartus mažesnis. Todėl mums šis poveikis bus nepalyginamai skausmingesnis. Turime nemažai šeimų, kurios maistui turi skirti ir 50-60 procentų savo pajamų. Taigi, labai teigiamą tiesioginį šio ženklo poveikį Lietuvoje gali pajausti net ne visi žemės ūkio sektoriaus dirbantieji. Kiti turi ruoštis didesnę savo vartojimo krepšelio dalį skirti skrandžio poreikio tenkinimui.

     Šio ženklo atsiradimas aiškinamas keliomis priežastimis. Pirma, tai prastas derlius kai kuriuose pasaulio šalyse ir dėl to sumažėjusi pasiūla. Kita nurodoma priežastis yra ta, jog kylančių rinkų šalyse, o labiausiai Kinijoje, didėja vartojimas. Su tokiu aiškinimu galima sutikti tiktai iš dalies. Kinijos užsienio prekybos, pastarųjų dešimties metų prekybos javais (grūdai, ryžiai ir kukurūzai) balansas buvo teigiamas. Taigi, šalis visiškai apsirūpina šios rūšies produktais. Tiesa, Kinija importuoja nemažai mėsos produktų, kurių gamybai taip pat reikalingi javai, todėl tikėtina, jog tai turi įtakos javų paklausai ir jų kainai. Vis dėlto trečioji priežastis, kuri įvardijama kaip išaugęs žaliavos poreikis pasaulyje biokuro gamybai, manytume yra pagrindinė, lemianti žemės ūkio produkcijos kainų ilgalaikes tendencijas. Išaugusios energijos išteklių kainos pasaulyje ir žaliavų koncentracija nedemokratiškose ir sunkiai prognozuojamose šalyse nepaliko kitos išeities likusiam pasauliui kaip ieškoti energijos poreikių tenkinimo alternatyvų, kartu mažinant ir neigiamą šiltnamio efekto poveikį. Tai ne tik ekonomikos ir gamtosaugos, bet taip pat ir šalių saugumo ir nepriklausomumo užtikrinimo klausimas.

     Viena iš perspektyviausių krypčių yra biokuro naudojimas. Daugelis šalių intensyviai dirba skatindamos biokuro naudojimą ir jau turi ambicingas šios srities vystymo programas. Kokios galėtų būti Lietuvos valstybės politikos alternatyvos? Pirma, tai nieko nedaryti ir leisti šią problemą spręsti taip vadinamai „nematomai rankai“.  Lietuvoje tai vadinama laisvosios rinkos politika. Yra ir teorinis pagrindimas. Ekonomisto A. Smit‘o „invisible hand“ teorija buvo gan populiari tam tikru valstybių ekonominės raidos laikotarpiu, tačiau modernesnėse valdymo teorijose ji naudojama tik kitų viešosios politikos priemonių kontekste. Galima teigti, jog šiuo metu Lietuvoje kol kas vadovaujamasi būtent šia laisvosios rinkos politikos alternatyva. Biokuro naudojimo Lietuvoje pagrindinė varomoji jėga yra ribotas pajėgas turinti šio kuro gamintojų ir tiekėjų asociacija, vienijanti 18 įmonių*. Tiesa, jos veiklos rezultatai nuteikia gan optimistiškai: šalyje jau veikia apie 200 biokuru kūrenamų katilinių, o šilumos gamyba iš biomasės sudaro apie 16 procentų centralizuotu būdu gaminamos šiluminės energijos. Pradėta biodizelino ir bioetanolio gamyba.

    Biokuro panaudojimo galimybės pasaulyje pirmiausia priklauso nuo pasaulinės naftos kainos lygio. Skaičiavimai rodo, jog esant naftos kainai 40 JAV dolerių už barelį lygyje, biokuro gamyba yra ekonomiškai naudinga beveik visose geografinėse sąlygose. 2007 metų Frankfurto automobilių mugėje šalia prabangių markių automobilių pagarbioje vietoje matant eksponuojamas krūmų skiedras, iš kurių bus gaminamas kuras šių automobilių varikliams, arba skaitant pranešimus, kad ES sostinėje Briuselyje pradedamas eksploatuoti daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame visų rūšių energijos šaltinių poreikis patenkinamas panaudojant tiktai biomasę, supranti, kokios didelės galimybės atsiveria Lietuvai stiprinti savo energetinį nepriklausomumą panaudojant turimą žaliavos gamybos potencialą, gerinti makroekonominę situaciją, sumažinant išorinius nesubalansuotumus bei dėl su šia sritimi susijusios ekonominės veiklos gaunant ženklią naudą šalies gyventojams.

     Biokuro paplitimą šalyse nulemia trys dalykai: biomasės gamybos galimybės ir kaštai, egzistuojanti normatyvinė teisinė bazė ir naudojamos konversijos technologijos biomasei paversti energija. Brazilija bene pirmoji pradėjo gaminti bioetanolį iš cukranendrių, dabartiniu metu JAV naudoja kukurūzus biokuro gamybai, o  Europos Sąjungoje plinta biodizelino gamyba iš rapsų aliejaus. Taip vadinamos antrosios kartos technologijos įgalina biokuro gamybai naudoti celiuliozę, kuri yra daugumos augalų komponentas. Tai reiškia, jog bet kokia žalioji masė ateityje taps svarbia energetine žaliava. Tačiau ją nebus paprasta panaudoti. Reikės gan didelių ir koordinuotų visų biokuro gamybos kūrimo grandinės  dalyvių pastangų. Biokuro industrijos sukūrimas reikalauja agronomijos įgūdžių, žaliavos supirkimo, saugojimo, skirstymo perdirbimo galimybių, prekybos ir logistikos sistemos, biotechnologijų ir inžinerijos žinojimo, palankios politikos ir kai kurių kitų sąlygų. Švedijos pavyzdys rodo, kad biokuro energijos gamybos vystymo nauda yra ekonomiškai ir politiškai patraukli, tačiau jos sunku tikėtis gauti be aiškių viešosios politikos formuotojų pastangų**.  

     Taigi, kelio ženklai pasaulio ekonomikoje sufleruoja, jog turime neatidėlioti energijos taupymo programų įgyvendinimo, pradėti daugiau taupyti ir mažiau skolintis, greičiau ir operatyviau galvoti, kokiais būdais vystysime perspektyvią šalies ūkio šaką - biokuro industriją. Pradedant naujuosius metus norisi tikėti, jog Lietuvos karalius Gediminas ar kitas demokratiškai išrinktas garbingas jo įpėdinis teisingai supras ir interpretuos atsirandančius ženklus pasaulio ekonomikoje, kad Lietuvos Didieji kunigaikščiai, atsakingi už įvairias šio svarbaus proceso vystymo sritis ir apskritis, susitars tarpusavyje ir Lietuvoje išgirsime aiškų pasakymą, kuria linkme reikėtų žygiuoti progreso link. Tuomet ir kiekvienas mūsų galėsime prisidėti prie bendros pažangos, pasirinkdami asmeniškai sau priimtinus sprendimus. Priešingu atveju, teks pasikliauti Palmyros horoskopu ir bandyti suprasti, kaip dangaus kūnų išsidėstymas toliau įtakos mūsų gyvenimą.  

 

*http://www.biokuras.lt

** Kjell Andersson. Development of a modern bioenergy sector in Sweden for bioheat, biopower and biofuels – how it was made possible? Vilnius,  2007-11-08.

 

 

 

Paskelbta: 2008-01-08
Dėmesio!
  • 2007-12-23Mūsų naudojamas tinklalapis yra tarp geriausiųjų akademinės paskirties kategorijoje. Būčiau dėkingas už komentarus, kas padėtų jį tobulinti, atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Komentuoti galima adresu: http://www.bestweb.lt/doc._dr._Stasys_Kropas
Dėstomi kursai