Dėstomi kursai » Ekonominė ir pinigų sąjunga - Žano Monė Europinis kursas (EPS)
| Pavadinimas | Reikšmė |
|---|---|
| Dalyko sando kodas | EVSA7126 |
| Dalyko sando pavadinimas | Ekonominė ir pinigų sąjunga – Žano Monė Europinis kursas (sutartis nr. 2006 – 1842/001-001 JMO JMO (GA-285) |
| Dėstytojo (-jų) pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas ir pavardė | Doc. dr. Stasys Kropas |
| Katedra, centras | Europos studijų katedra |
| Fakultetas, padalinys | Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas |
| Dalyko sando lygis | Antros pakopos |
| Semestras | Pavasario (2) |
| ECTS kreditai | 4,5 |
| VU kreditai | 3 |
| Auditorinės valandos | 32 |
| Viso dalyko valandos | 32 |
| Paskaitų | 16 |
| Seminarų | 16 |
| Reikalavimai | Išklausytas Makroekonomikos pagrindų kursas |
| Dėstomoji kalba | Lietuvių |
| Dalyko sando tikslai ir numatomi gebėjimai | Kurso tikslas supažindinti studentus su Ekonomine ir pinigų sąjunga, ekonominiu integracijos turiniu bei sąvokomis, suteikti jiems teorinius argumentus, informacijos ir žinių, reikalingų analizuoti, suprasti ir sekti ginčus dėl EPS problemų, ir suformuoti analizės įgūdžius, leidžiančius susiformuoti pagrįstą nuomonę dėl Europos integracijos ateities, suprasti pinigų politikos sprendimų alternatyvas. |
| Dalyko sando turinys | Kurso turinį sudaro tokie pagrindiniai klausimų blokai: ekonominės ir pinigų sąjungos susikūrimo prielaidos ir teisinis reglamentavimas; mikroekonomika ir institucinė aplinka; mokėjimų ir finansų sistema; tarptautinis euro vaidmuo. Visų pirma, analizuojama kokia yra pinigų sąjungų nauda ir kaštai, ar dalyvavimas pinigų sąjungose didina šalių piliečių gerovę, kokis yra monetarinės ir kitų integracijos formų sąryšis, kodėl pinigų sąjungos sukūrimas Europoje užtruko net penkiasdešimt metų, koks yra ekonominės ir pinigų sąjungos teisinis pagrindas ir kaip jis keisis, priėmus Konstituciją? Taip pat nagrinėjama koks turi būti optimalus politikų derinys pinigų politiką perdavus Bendrijai, ar institucinė aplinka užtikrina efektyvų sprendimų priėmimą, kaip euro grupė sustiprina dalyvaujančių euro zonoje šalių įtaką Europos Sąjungoje, kaip grindžiami ECB santykiai su Bendrijos institucijomis, kaip organizuota darbo rinka, kodėl yra svarbi Lisabonos proceso reikšmė pinigų sąjungos projekto sėkmei? Pagrindinis dėmesys skiriamas iždo politikos analizei. Vertinama bendrijos biudžeto reikšmė pinigų sąjungai, iždo politikos disciplinos reguliavimas, ekonomikos cikliškumo įtaka iždo politikai, iždo politikos įtaka ekonomikos augimui. Vėliau nagrinėjama finansų sektoriaus integracija, sisteminio stabilumo užtikrinimo priemonės, paskutiniojo skolintojo funkcija, mokėjimų sistemos organizavimas. Galiausiai analizuojama euro tapimo tarptautine valiuta prielaidos, tarptautinė pinigų sąjungų egzistavimo patirtis, tarptautinės pinigų architektūros politinė ekonomija. |
| Pagrindinės literatūros sąrašas | S.Kropas, R. Kropienė. Europos pinigai.- V.: Lietuvos bankas, 2005, 352p.; S. Kropas. Kelias į pinigų sąjungą.-V.:LBDFI, 1999, 144p.; Paul de Grauwe. Economics of Monetary Union. Oxford University Press, 2003, 258p., TSPMI bibliotekoje rezervuoti 4 vadovėliai. Monetary Policy of the ECB. ECB, 2004. |
| Papildomos literatūros sąrašas | European Economic and Montery Union: The Institutional Framework. Kluwer Law International. London, 1977, 564 p.; Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: bankininkystė ir finansai.- V.: Lietuvos bankas, leidinių serija 1997-2004. Elektroninė versija: http://www.lb.lt, skyriuje “leidiniai”. Burgess R., Fabrizio S., Xiao Y. The Baltics: Competitiveness on the Eve of EU Accession. IMF, Washington D.C., 2004. Schipke A., Beddies C., George S., Sheridan, N. Capital Markets and Financial Intermediation in The Baltics. Occasional Paper No. 228. IMF, Washington D.C., 2004. Cottarelli C., Dell'Ariccia G., Vladkova-Hollar I. Early Birds, Late Risers, and Sleeping Beauties: Bank Credit Growth to the Private Sector in Central and Eastern Europe and in the Balkans. Working Paper No. 03/213, IMF, Washington D.C. 2003. |
| Mokymo metodai | Diskusijos, problemų ir užduočių nagrinėjimas, pranešimų ruošimas ir aptarimas. Seminarų metu siekiama išnagrinėti esminius momentus, suteikti pagalbą, padėti išmokti analizuoti ir vertinti ekonominės ir pinigų sąjungos funkcionavimo aktualijas. Studentai atsakingi už privalomos literatūros įsisavinimą prieš pradedant užsiėmimui. Rašto darbas atliekamas seminaro metu skaityto pranešimo tema.Papildoma literatūra ir užduotys seminarams gaunami per dėstytojo asmeninį interneto puslapį – http://www.kropas.lt . Priėjimas su slaptažodžiu yra atviras paskaitų lankytojams. |
| Lankomumo reikalavimai | Dalyvavimas užsiėmimuose yra privalomas. Egzamino laikymui yra būtinas 80 procentų lankomumas. |
| Atsiskaitymo reikalavimai | Egzaminas |
| Vertinimo būdas | Rašto darbas – 40 procentų (3500-4500 žodžių, panaudojama ne mažiau kaip 10 šaltinių. Subalansuoti šaltiniai, remiamasi akademiniais darbais, pagrindiniai temos klausimai išnagrinėti. Koncentruojamasi ties pagrindine problematika. Bendroji informacija turėtų būti ribota ir naudojama tiktai argumentacijos pagrindimui), dalyvavimas diskusijose, pranešimų ruošimas – 20 procentų, galutinis egzaminavimas – 40 procentų. |
| Aprobuota katedros | - |
| Patvirtinta Studijų programos komiteto | - |
Dėmesio!
- 2007-12-23Mūsų naudojamas tinklalapis yra tarp geriausiųjų akademinės paskirties kategorijoje. Būčiau dėkingas už komentarus, kas padėtų jį tobulinti, atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Komentuoti galima adresu: http://www.bestweb.lt/doc._dr._Stasys_Kropas
Šio kurso ir tinklapio paruošimas yra paremti Europos Komisijos.