Bendrasis įvadas į Šventąjį Raštą: Penkiaknygės tyrinėjimų problemos

2014-09-27 18:46

Albert DE PURY et Thomas RÖMER. Kvestionuojama Penkiaknygė


Apsaugota: Religijų istorija I. Tema: Mitų teorijos

2014-09-26 13:01

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:


Trumpai apie mane

2012-08-08 14:37

Po studijų Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, kur gavau tapybos specialybės diplomą kartu su vidurinio išsilavinimo diplomu, nusprendžiau toliau keliauti ne meno, o kita kryptimi. Po metų ruošimosi 1984 metais įstojau į VU Matematikos fakultetą, kuriame prastudijavau 3 metus. Dar po dviejų metų, kai tik prasidėjo sąjūdžiai dėl Nepriklausomybės, 1989 metais, iš karto, kai tik atsidarė VU „Filosofijos fakultetas“, įstojau į filosofijos specialybę. Sėkmingai baigiau ir bakalauro studijas (per kurias daugiau gilinausi į Indijos filosofines-religines mokyklas, ypač Budizmą), po to ir magistro (tada pasukau link „Vakarų“ pasaulio postmodernizmo ir hermeneutikos problemų). Bestudijuojant, intensyviai lankiau kursus „Religijos studijų ir tyrimų centre“ ir „Moterų studijų centre“ nuo pat jų atsidarymo pradžios. Po studijų, nuo 1995 metų rudens iki 1996 metų rudens pasidariau „šabo metus“ apsvarstymui tolimesnių kelių. Tuos metus praleidau Prancūzijoje, katalikiškoje „Arkos“ bendruomenėje. Tais metais, prieš pat Kalėdas, sužinojau apie E. Levino mirtį, per France Culture klausiausi laidų apie jį, ėmiau atidžiau skaityti apie jį ir jo judėjiškumą. Grįžusi į Lietuvą iš karto įsidarbinau VU Religijos studijų ir tyrimų centre administratore. O taip pat iš karto pradėjau čia ir naujai įkurtose magistro studijose. Čia dar prieš šias studijas ir darbą, dar prieš Prancūziją, centro steigėja doc.dr. Eglė Laumenskaitė buvo mane įtraukusi į sociologinius projektus, kuriuose dalyvavau ir toliau. Ypač reikšmingas buvo Aufbruch projektas. Baigus magistro studijas (1998 metais) iš karto iš administratorių (nelabai sėkmingų) buvau perkelta į mokslo darbuotojas. Taip pat ėmiau skaityti pirmuosius savo kursus: „Biblinė hermeneutika“, „Judaizmo įvadas“, „Emanuelio Levino talmudinės pamokos“. 1999 metais buvau priimta į VDU Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos doktorantūra. Ruošiau daktaro disertaciją tema „Izraelis Salanteris ir musar judėjimas Lietuvoje“ (vadovas prof. E. Aleksandravičius). Sėkmingai ją apgyniau įsimintiną 2003 metų gruodžio mėnesio 8 d. Tada pusmetį turėjau atidirbti VDU, dėstydama „Žydų istoriją“, ir tuo pačiu metu toliau dėsčiau VU RSTC jau kaip lektorė. Galiausiai 2010 metais tapau docente, per tą laiką RSTC perėmusi anapilin iškeliavusio dr. G. Beresnevičiaus kursus „Religijų istorija i“ ir „Religijų istorija II“, po kurio laiko teko imtis ir kurso „Naujieji religiniai judėjimai“. Nuolatiniu tapo kursas ir „Krikščionybės istorija“. Ilgus metus dėsčiau kursą, kuris buvo arčiausiai mano disertacijos temos, „Judaizmo pagrindai“, kurį kartais papildydavo koks nors kursas, skirtas tai E. Levino judėjiškiems tekstams, tai Mozei Maimonidui, tai Žydų mistikai. Galiausiai 2013 metais, po kursų pertvarkymo, vietoj jų visų liko „Žydų minties istorija“. Ir dar vienas kursas, kuris man ypač svarbus, yra „Bendrasis įvadas į Šventąjį Raštą“, kuris man leidžia sugrįžti prie Knygos, kuri man daugelį metų nedavė ramybės, kuri mane nuvedė prie išsamesnių Judaikos studijų, bei man tebėra nuolatinis kūrybinio, egzegetinio ir hermeneutinio malonumo šaltinis (dažnai ne visai akademinėms „teksto malonumo“ pramogoms, kurias jau treti metai publikuoja „Šiaurės Atėnai“).

Tokiu būdu, esu lyg ir religijotyrininkė, bet nei sovietinio ateizmo, nei Beresnevičiaus ir ne Eliadės religijotyrininkystės  prasme. Man tai tyrimų laukas, kuriame tėra įmanoma likti, nenuklystant nei į gryną religijų demaskavimą, nei į ezoterines kosmines dvasingumo gelmes, metafizinį monizmą, prasiveržiantį tai čia tai ten hierofanijomis, kur ir Jėzus Kristus, ir Šiva, ir  medis kažkurioje šventojoje giraitėje – tik Šventybės prasiveržimo iš nematomos, neapčiuopiamos anapusybės gelmės pavidalai. Man religijų tyrimas nebūtinai neigia kažką anapus, bet ir neteigia. Tai lieka anapus mokslo prieigų. Man lieka tai, kaip kur ir kodėl steigėsi, kūrėsi, plėtojosi, plito, transformavosi sąvokos, institucijos, idėjos, praktikos, pasaulėžiūros. Visa žmogiškojo genijaus ar/ir kvailybės architektonika, archeologija, genealogija ir destrukcija bei dekonstrukcija, pasireiškianti šiose jam egzistenciškai svarbiose kelionėse, ieškojimuose bei atkakliuose tūnojimuose sakralumo gniaužtuose.

Šalia darbo VU, dar kai kuriais metais dėsčiau įvairias paskaitas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje (Judaizmo įvadas), bei Šiaulių universitete (Ritualų teorijos, Mitologijų teorijos, Filosofinė antropologija, Folkloristika, Vakarų marksizmas, Interpretacijų teorijos).