tinklaraštis

  • Kelios mano siūlomos problematikos VU FLF MA darbams 2026 metais

    Laba diena, mielos ir mieli. Toliau pateikiu keletą sumanymų ar problematikų, kurias pats siūlyčiau magistro darbams 2026 metais. Akstinai išskirti šias problematikas įvairūs: kai kuriais dalykais pats bent kiek domiuosi ir užsiimu, kitus pastebiu kaip aktualius ir vertus dėmesio reiškinius kultūroje, ir pagalvoju, „o, kad taip kas nors imtų patyrinėti!“

    Lyrinis subjektas ir sakymas Sigito Gedos poezijoje

    Apie Sigito Gedos poeziją rašiau savo disertaciją. Bet šią problematiką siūlau remdamasis vėlesniu susidomėjimu tuo, kas sosiūrinėje kalbotyroje ir diskurso tyrinėjimuose vadinama sakymu1.

    Teoriniu atžvilgiu atrodo įdomu glaudžiau susieti sakymo sąvoką su ankstesne lyrinio subjekto sąvoka ir pažiūrėti, kas iš to išeina. Apskritai lyrika ir jos teorizavimas yra būdas vis ką nors suprasti apie tai, kaip kalbėjimas įgyja kultūrines formas ir per jas veikia pasaulyje.

    Kalbant apie poetinius tekstus man atrodo labai įdomu nuodugniau panagrinėti, kaip Gedos eilėraščiuose kuriama subjektinė pozicija ar pozicijos, iš kurios ar iš kurių kalbama: aš, tu, mes, jų poetiniai pavidalai ir santykis su kalbamuoju pasauliu. Šių subjektinių pozicijų kūrimas yra vienas būdas, kuriuo poezija veikia socialinėje realybėje: skaitydami lyriką simuliuojame kalbėjimą iš šių pozicijų.

    Asmeniškumas dabartinėje lietuvių poezijoje

    Lietuvių poezija ypač po sovietmečio kartais atrodo lyg kokia asmeniškumo laisvoji rinka. Nėra vien taip, bet ši tendencija ryški. Literatūros kritikėms apie tai galvojant yra įsitvirtinusi iš anglakalbės kritikos (ir konteksto) perimta išpažintinės poezijos sąvoka. Bet šios sąvokos apibrėžtis lietuviškame diskurse gana miglota, be to, ji daugiau vartojama publicistikoje, o nuodugnesnių tyrimų labai maža. Dėl to siūlau tyrinėti šį gana tirštą lauką, tikrinti sąvokas ir apibrėžti reiškinius.2

    Gyvūnai lietuvių literatūroje (ir ne lietuvių literatūroje ar kitose srityse)

    Apie gyvūnus lietuvių literatūroje rašyta labai mažai.3 Dėl to šiuo metu verta tiesiog ką nors rašyti ir interpretacijos kampui tinka viskas nuo filosofinės antropologijos iki gyvūnų teisių.

    Introspekcijos vaizdavimas Violetos Bubelytės fotografijoje

    Violetos Bubelytės fotografija mane intriguoja nuo pat tos akimirkos, kai pirmąkart ją pažiūrėjau. Esu susidaręs įspūdį, kad Bubelytės fotografijai būdingas introspektyvumas. Teoriniu atžvilgiu tai lyg savaime įdomi problema, nes fotoaparatas nesako „aš“, tik atvaizduoja kūno išorinį regimąjį vaizdą. Kitaip sakant, įdomu reflektuojant medijų savitumą, jų istorinę-antropologinę raidą ir tarpusavio sąveikas mėginti suprasti, kaip apskritai galima introspektyvi fotografija. Pàčios Bubelytės nuotraukos žavios, šiek tiek provokatyvios, teatrališkos: turėtų būti labai įdomu mėginti išartikuliuoti jų reikšmę.

    Vizualinis–žodinis sakymas ir kuitalas Audriaus Puipos kūryboje

    Audriaus Puipos mišrios technikos kūriniai man be galo žavūs. Juose dažnai vaizduojamas gyvenimo/darbo erdvių kuitalas, kurį, manau, verta pagromuliuoti kaip estetinę sąvoką. Neabejoju, kad tai jau daryta kad ir interjero dizaino srityje, o Puipos atveju reikėtų sąvoką išartikuliuoti dailės labui.

    Kitas įdomus Puipos kūrinių aspektas – raiškos dvilypumas, kai jungiamas atvaizdas ir žodinis tekstas. Aš formuluoju tai kaip sakymo srities dalyką, bet, manau, ne mažiau (o gal ir labiau) verta apie tai galvoti per medijos sąvoką.

    Susvetimėjimas ir tapsmas seriale „Severance“ (rež. Ben Stiller)

    Man labai patiko žiūrėti šį serialą. Prašau, kas nors interpretuokite!

    1. Šiuo kampu mėginau nagrinėti Mačernio Vizijas: https://www.zurnalai.vu.lt/literatura/lt/article/view/30615 ↩︎
    2. 2025 metais Ugnė Žemaitytė apgynė Semiotikos MA darbą pavadinimu Išpažintinė Giedrės Kazlauskaitės poezija; 2021 metais Viktorija Nabažaitė apgynė Lietuvių filologijos BA darbą Šiuolaikinė išpažintinė moterų poezija: Giedrė Kazlauskaitė, Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, Lina Buividavičiūtė ↩︎
    3. Bet užmeskite akį į Viliaus Jakubčiono 2025 m. MA darbą Gyvūnų vaizdavimas Juozo Apučio, Romualdo Granausko ir Antano Ramono novelėse: https://epublications.vu.lt/object/elaba:238870969/index.html
      Pats esu rašęs porą trumpų esė: https://www.satenai.lt/2024/03/22/sunio-karcios-asaros/; https://www.satenai.lt/2024/08/16/pelytes/ ↩︎