Užduotys naratologijai 2018

 

Egzamino kūriniai pasirinkimui:

  • Billy Wilder filmas „Butas“ (The Apartment, 1960, 125 min.)
  • Michael Mann filmas „Nakties įkaitas“ (Collateral, 2004) (1:55 h) (internete galima rasti lietuvišką vertimą)
  • Romualdo Granausko apsakymas „Su peteliške ant lūpų“ in Raudoni miškai (Baltos Lankos, 1997, Skaitinių serija) (galima rasti ir kituose leidiniuose)
  • Julio Cortazaro apsakymas „Kiklad(ži)ų stabas“ in Žaidimas baigtas (Baltos lankos, 2011)

Svarbiausi naratologijos egzamino reikalavimai:

1) Darbą reikia atsiųsti el. paštu Wordo formatu iki sausio 21 d.

2) Failo pavadinime turi būti nurodytas: Vardas Pavardė_Tema.

3) Nereikia titulinio puslapio. Referato viršuje užrašote vardą, pavardę, kursą ir temą.

4) Referato apimtis – apie 10-13 psl.

5) Tarpas tarp eilučių – 1, o ne 1,5. Paraštės turi būti tokios, kad galėčiau rašyti pastabas (ne mažesnės nei 2,5).

6) Pageidautina referatą suskirstyti į skyrelius, o ne rašyti ištisiniu tekstu. Fikcinių personažų vardai – transkribuojami, realių asmenų – ne.

7) Reikia atlikti semiotinę ir naratologinę pasakojimo analizę, pasirenkant relevantiškus analizuojamo pasakojimo elementus. Semiotinė analizė, kiek įmanoma, daroma visais lygmenimis. Iš naratologinės analizės pasirenkama tai, kas aktualu tam kūriniui (vienur gali būti svarbios laikinės struktūros, kitur – pasakojimas kaip komunikacinė sąveika).

8) Teorijos ar metodologijos (pvz., terminų apibrėžimų) atskirai dėstyti nereikia. Jų išmanymas paaiškės iš to, kaip sugebate tuo naudotis. Tačiau vienų ar kitų instrumentų naudojimą (pvz., naratyviniai aktantai ar laiko figūros) turite pagrįsti, paaiškinti, kodėl yra taip, o ne kitaip.

9) Jokiu būdu nereikia perpasakoti siužeto – jis man puikiai žinomas.

10) Be analizės būtina interpretacija: turite paaiškinti, kokias reikšmes kuria vienos ar kitos pasakojimo formos, kaip pasakojimo turinys (jo „ideologija“) susijęs su jo papasakojimo būdu (kodėl turinys pateiktas būtent tokiomis formomis (pvz, tam tikra laikine tvarka, tam tikru fokusavimu, įvedant skirtingus pasakojimo lygmenis, adresantus bei adresatus ir pan.)).

11) Geriausių ankstesnių metų egzamino darbų pavyzdžių galite pasiskaityti mano tinklapio skyrelyje “Geriausi studentų darbai”.

12) Pagrindinė pagalbinė literatūra – Pasakojimo pramanai ir jūsų paskaitų bei seminarų konspektai. Dėl kai kurių terminų galite pasikonsultuoti internetiniame literatūros terminų žodyne http://www.avantekstas.flf.vu.lt

14) Galutinis įvertinimas – egzamino rašto darbas, atsižvelgiant į tai, kaip sekėsi dirbti per visą semestrą (kontroliniai, pristatymai seminaruose, (ne)aktyvus dalyvavimas seminaruose).

15) Vertinsiu ne už referato apimtį, o už jo turinio kokybę. Ji priklauso nuo to, kiek gebėsite mąstyti, kelti klausimus, o ne mechaniškai taikyti schemas.

Jeigu kils papildomų klausimų, rašykite.

Linkiu įdomaus ir kūrybingo darbo –

nijolė k.

 

x     x     x

Laikinės pasakojimo analizės kūriniai pasirinkimui (pasirinkti vieną):

a) Roberto Rossellini „Païsa“ (1946) (filmą sudaro 6 atskiri epizodai-pasakojimai; reikia pažiūrėti tik III epizodą apie Romą; laikas: 41:13 – 59:00 min);

b) Michel Tournier „Robinzono Kruzo galas“ (Italų novelės, Vilnius: Vaga, 1988, p. 310-312)

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2017/09/Robinzono_Kruzo_galas_1.jpeg

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2017/09/Robinzono_Kruzo_galas_2.jpeg

x   x   x

Nauja tema savarankiškam ruošimuisi – pasakojimo laiko analizė. Teorinė medžiaga skaitymui:

Pasakojimo pramanai, p. 167-213.

Konkrečių analizių pavyzdžiai:

Laiko analizė kine: Ibid., p. 228-242.

Laiko analizė literatūroje (pasirinkti vieną iš): arba p. 214-227, arba p. 243-266.

Gero skaitymo.

Praktinis laiko analizės kontrolinis – gruodžio 11 d.

x  x  x

 

Teorinis kontrolinislapkričio 20 d., 19 val.

1)Pagrindinė medžiaga skaitymui:

a) N. Keršytė Pasakojimo pramanai, p. 15-36, p. 69-101.

b) Paskaitų konspektai.

2)Fakultatyvinė medžiaga skaitymui (nurodomi psl ar skyriai, kuriuos reikia skaityti):

a) Ferdinand de Saussure, Bendrosios kalbotyros kursas, vert. L. Perkauskytė, Vilnius: Vilniaus Universitete leidykla, 2014, p. 49-54, 99-113, 99-113, 138-140, 147-159 (atkreipti dėmesį, kad vietomis vertime supainiotos signifikanto ir signifikato sąvokos – žr. knygos gale klaidų atitaisymo lapelį).

b) Romanas Jakobsonas, „Lingvistika ir poetika“, vert. B. Abraitienė, D. Kaladinskienė, Baltos lankos, 2004, Nr. 18–19, p. 5-18.

c) Birutė Meržvinskaitė, „Formalizmas ir struktūralizmas“, in: Aušra Jurgutienė (sud.), XX a. literatūros teorijos,Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006, p. 80–101.

d) Aristotelis, „Poetika“, Rinktiniai raštai, Vilnius: Mintis, 1990, p. 277-292 (I-XIII dalys).

e) R. Bartas (Barthes), „Struktūrinės pasakojimų analizės įvadas“ in Teksto malonumas, 1991, Pratarmė ir I dalis.

Primenu, kad neparašę kontrolinio negalės laikyti egzamino. Gavę žemesnį nei minimalus balas (5) turės perlaikyti kontrolinį.

Su kuo geriausiais –

Nijolė K.

 

x   x   x

Praktinis kontrolinis – „Pasakojimas kaip intersubjektinė sąveika“ (spalio 22 d., 19 val.). Kontrolinio metu reikės panagrinėti iš anksto pasirinktą kūrinį (filmą arba novelę) tokiais aspektais: naratyvinio kalbėjimo ir suvokimo struktūros, situacijos, dalyviai, jų sąveika (per kontrolinį bus pateikti orientaciniai klausimai). Bus galima remtis bet kokiais užrašais, Pasakojimo pramanais ir pan.

Kūriniai pasirinkimui:

  1. Billy Wilder „Prarastas savaitgalis“ (The Lost Weekend) (1945).
  2. Julio Cortazar „Laumės plaukai“ in Lotynų Amerikos novelės (arba: http://www.tekstai.lt/buvo/versti/cortazar/laumespl.htm)

Literatūra ruošimuisi:

a) Pasakojimo pramanai, p. 323-466 (būtina perskaityti I, II ir VII dalis; praktinės analizės dalys – I.4, II.3, III, IV, V, VI – pasirinktinai).

b) Jūsų pačių užrašai per paskaitas bei seminarus.

Linkiu gero žiūrėjimo, gero skaitymo, o ypač gero mąstymo.

NK

x   x   x

Seminarams (spalio 16 ir 18  d.):

I) Nauja medžiaga skaitymui:

III dalis Subjektyvybės raiška pasakojime. I skyrius Pasakojimo modalumai in N. Keršytė, Pasakojimo pramanai, p. 323-363.

II) Kūriniai:

a) I grupė (kinas):

Billy Wilder „Popietinė meilė” (Love in the Afternoon) (1957).

Klausimai:

  • Koks šiame filme fokusavimas?
  • Kaip perpasakojami pasakojimai (koks šnekų pasakojimas)?

b) II grupė (literatūra):

J. Aputis „Kojaitės, porykit!“ in Vieškelyje džipai, LRSL, 2005

  • Koks čia fokusavimas: kas kalba? kas suvokia?
  • Kalbų pasakojimas (santykis tarp pasakotojo ir veikėjų kalbos).

 

x   x   x

Seminarui (spalio 2 d.):

I grupė (kinas):

Billy Wilder „Popietinė meilė” (Love in the Afternoon) (1957).

Klausimai:

a) Filmo pasakotojai ir pasakojimo adresatai. Kokiems lygmenims jie priklauso? Kokie jie? Koks jų santykis?

b) Koks yra pasakojimo vaidmuo, kokia jo funkcija? Kokiu tikslu pasakojama?

Perskaityti:

III. dalis Subjektyvybės raiška pasakojime. II skyrius Komunikacinė sąveika. in N. Keršytė, Pasakojimo pramanai, p. 364-375, 379-386, 390-402.

Seminarui (spalio 4 d.):

II grupė (literatūra):

M. Ivaškevičius romano Žali „Įžanga“ (p. 5-8)

Klausimai:

a) Pasakojimo lygmenys. Pasakojimo veiksmo laikas.

b) Pasakotojo raiška. Koks jo santykis su savo tekstu?

Perskaityti:

III. dalis Subjektyvybės raiška pasakojime. II skyrius Komunikacinė sąveika. in N. Keršytė, Pasakojimo pramanai, p. 364-375, 379-389, 418-422.

x   x   x

Nauji skaitiniai (iki rugs. 25 d.):

Paul Ricoeur, „Kalbos filosofijos“, Baltos lankos, 1992, Nr. 2, p. 164-165, 181-186.

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2018/09/Ricoeur_1.jpeg

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2018/09/Ricoeur_2.jpeg

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2018/09/Ricoeur_3.jpeg

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2018/09/Ricoeur_4.jpeg

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2018/09/Ricoeur_5.jpeg

Seminarui (spalio 2 ir 4 d.):

I grupė (kinas):

Billy Wilder „Popietinė meilė” (Love in the Afternoon) (1957).

II grupė (literatūra):

Ivaškevičius M. „Įžanga“ in Žali, Vilnius: Tyto Alba, 2002, 2018, p. 5-8.

x  x  x

Skaityti (paraleliai su R.Jakobsonu):

III. dalis Subjektyvybės raiška pasakojime. II skyrius Komunikacinė sąveika. in N. Keršytė, Pasakojimo pramanai, p. 364-375.

x  x  x

Perskaityti dalį straipsnio:

Romanas Jakobsonas, „Lingvistika ir poetika“, vert. B. Abraitienė, D. Kaladinskienė, Baltos lankos, 2004, Nr. 18–19.

Iki rugsėjo 11 d. perskaityti bent tris pirmus puslapius (iki žaliai pažymėtos eilutės), iki rugsėjo 18 d. perskaityti 9 p. (iki geltonai pažymėtos eilutės).

Tekstas randamas Greimo centro bibliotekoje. Čia prikabinu jo versiją iki maketo (skubantiems ir neturintiems laiko):

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2018/09/Jakobsonas_Lingvistika-ir-poetika_dalis-straipsnio.doc