Užduotys – Diskursyvumas

 

VII seminaras A. Šlepiko apsakymas „Mano draugas Sigitas“

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2023/05/Slepikas-Mano-draugas-Sigitas.docx

Klausimai semiotikams:

1. Kokios sakymo instancijos aptinkamos šiame tekste ir kaip jos sąveikauja? Remkitės Coquet subjektinių instancijų tipologija.
2. Kokią sakymo situaciją implikuoja sakytojo kalbėjimas, kam jis kalba, kokiu tikslu? Kaip su tuo susijusios jo kalbėjimo-pasakojimo strategijos? – Karolina
3. Kokį santykį su bendruomene ir savimi atskleidžia pasakotojo kalbėjimas? Išanalizuokite teigimo-neigimo, pripažinimo-atmetimo dialektiką, išreiškiamą leksemomis „mušti“, „užmušti“ ir jų variacijomis? – Toma
4. Kokios figūros atsikartoja diskursyvinėje plotmėje ir kaip jos siejasi tarpusavyje? – Nora

Klausimai vertėjams:

1. Kam skirta ir kokiu tikslu sakoma apsakyme pateikta kalba? Kokiam diskursyviniam žanrui ji priklauso? Kaip diskurso motyvacija susijusi su pasakojimo struktūra ir kalbėjimo strategijomis? Kas trukdo pasakoti nuosekliai?
2.  Kokios subjektinės instancijos veikia tekste? Koks jų tarpusavio santykis: sakytojo santykis su savimi, su pasakymo subjektais (Sigitu, bendruomene)? Kokiomis kalbinėmis formomis tai pasireiškia?
3. Kokie diskursyviniai elementai – frazės, temos ir figūros – atsikartoja ir varijuojami apsakymo eigoje? Kokius reikšminius pokyčius įneša kiekvienas pakartojimas? Kaip jie susiję su sakytojo būsena, intencija ir veiksmais?

x    x    x

VI seminaras G. Radvilavičiūtės esė „Nekrologas“

Klausimai semiotikams:

1. Kaip sakytoja konstruoja sakymo adresatą? Koks jų santykis? – Elena
2. Kodėl pasakojama tarsi sakant viešą kalbą? Koks ryšys tarp skirtingų tekste pasirodančių diskursų – sakytinio ir rašytinio? – Gabrielė
3. Palyginkite sakytoją su pasakymo subjektu. Kaip šie subjektai įrašomi į pasakymą? Pristatykite atjungimo-įjungimo mechanizmus. – bendrai
4. Ką reiškia veidrodžio figūra? Kaip ji siejama su skirtingo tipo diskursais – sakytiniu ir rašytiniu? – Ugnė
5. Kokią reikšmę šiame tekste turi kartojimasis? Paanalizuokite sutapimo/išsiskyrimo priešpriešą.
6. Kodėl pasirinktas nekrologo diskursyvinis žanras? Kaip jis siejasi su esė žanru? – Rūta
7. Kokio žanro diskursai, neskaitant esė ir nekrologo, veikia šiame tekste, ir kaip su jais siejasi sakymo ir pasakymo atlikėjos?

Klausimai vertėjams:

1. Diskurso adresatas. Koks jis, kaip konstruojamas, kaip kinta esė eigoje, kaip susijęs su Ricoeuro svarstymais apie pašnekovą ir auditoriją? – Rokas
   2. Diskurso žanrai. Kokie diskurso žanrai minimi, imituojami, ironizuojami ir t.t.? Koks šių veiksmų ryšys su Ricoeuro svarstymais apie žanrus ir kodus? – Lukas
   3.  Diskurso subjektas. Koks ryšys sieja (i) pasakotoją kaip sakytoją, (ii) pasakotoją kaip pasakymo subjektą (veikėją) ir (iii) kitą pasakymo subjektą (veikėją) – pasakotojos „draugę“? Kaip esė veikia atjungimo ir įjungimo mechanizmai? – Ona
   4. Diskursyvinės figūros. Kokios figūros atsikartoja esė eigoje? Kaip kartojimasis keičia jų reikšmę? – Saulius

 

x   x   x

V seminaras P. Ricoeuras, „Šneka ir rašas“ in Interpretacijos teorija. Diskursas ir reikšmės perteklius, p. 37-49 (fakultatyviai perskaityti „Kalba kaip diskursas“ p. 20-24 (Įvykio ir reikšmės dialektika), p. 30-33 (Reikšmė kaip „prasmė“ ir „nuoroda“), p. 49-56 (Už raštą ir Užrašas ir produktyvus atitolimas) – prikabinta atskiru dokumentu).

Tekstas įkeltas į Teamsų klasę „Diskursyvumas“ (Files, Pamokų medžiaga).

Klausimai semiotikams:

• Kaip Ricoeuras pristato rašto ir šnekos santykį? Kuriam iš jų teikiamas pirmumas? – Monika
• Ką naujo Jakobsono komunikacijos modeliui pasiūlo Ricoeuras į jį įtraukdamas raštą? – Karolina
• Ką reiškia semantinė teksto autonomija? Kaip ji siejasi su adresantu ir adresatu? – Karolina
• Palyginkite Jakobsono poetinę funkciją ir kaip ją raštui pritaiko Ricoeuras. – Karolina
• Kuo skiriasi referencija kalbėjime ir užrašytame tekste? Į ką jos nurodo? – Toma
• Kodėl hermeneutikos pradžia siejama su raštu? – Toma

Klausimai vertėjams:

1. Pranešimas ir kontaktas. Kaip ir kas užfiksuojama raštu? Koks kalbos aktų (lokucija, ilokucija, perlokucija) santykis su raštu? Kodėl Ricœuras teisėtvarkos, ekonomikos, istorijos (mokslo) gimimą sieja būtent su raštu? – Rokas
2. Pranešimas ir kalbėtojas. Palyginkite intencijos ir reikšmės santykį kalbant balsu ir rašant. Ką reiškia „semantinė teksto autonomija“? Koks Ricœuro požiūris į intencijos ir teksto erezijas? Kuo skiriasi šnekėtojas nuo autoriaus? – Lukas
3. Pranešimas ir klausytojas. Kuo skaitytojas skiriasi nuo klausytojo? Nuo ko ir kaip raštas išlaisvina diskursą ir kaip apriboja? Koks, anot Ricœuro, santykis tarp hermeneutikos ir dialogo? – Ona
4. Pranešimas ir kodas. Kodėl literatūros žanrus Ricœuras lygina su gramatika? Kuo kalbėtojas skiriasi nuo kūrėjo? Ką Ricœurui reiškia „gamybos“ sąvoka? Ar sakytinės literatūros kūrinys – tai tekstas? Kodėl? – Saulius
5. Pranešimas ir referencija. Kokius du referencijos akiračio išplėtimus aptaria Ricœuras? Ką jis turi omenyje, atskirdamas „situaciją“ nuo „pasaulio“? Kuo ypatinga poetinių tekstų referencija? – Deina
   

X    X    X

IV-V seminaras J. Cortazar, „Laumės plaukai“ (vert. T. Petrauskas, in Lotynų Amerikos novelės, Vilnius, Vaga, 1982)

http://www.tekstai.lt/buvo/versti/cortazar/laumespl.htm

Klausimai semiotikams:

1. Kodėl pasakojant apie veikėjus kaitomi įvardžiai, vietos ir laiko nuorodos, kodėl pasakotojas nori «išgalvoji vis naujas formas » ? – Ugnė
2. Išskirti sakymo ir pasakymo lygmenis. Kaip jie siejasi su skirtingomis erdvėmis? – Nora
3. Kaip save apibūdina pasakotojas, kaip steigia save kaip subjektą? Koks jo santykis su pasakymo veikėjais? – Rūta
4. Kaip pasakojime siejami skirtingo tipo diskursai (rašomas tekstas, fotografija)? Koks jų santykis su atmintimi?
5. Ką reiškia matymo vs žiūrėjimo priešpriešos tekste? – Monika

Klausimai vertėjams:

1. Kaip apsakyme varijuojama gramatiniais asmenimis? Kokias reikšmes šios variacijos sukuria?
2. Kaip apsakyme varijuojama laiko nuorodomis? Kokias reikšmes šie pokyčiai sukuria?
3. Mišelis kaip veikėjas ir Mišelis kaip pasakotojas: koks ryšys sieja pasakojamą istoriją (pasakymus) ir pasakojimo veiksmą (sakymą)?
4. Kokį vaidmenį apsakyme atlieka rašymas ir žiūrėjimas? Kuo jie susiję, kuo skiriasi, koks jų santykis su pasakojimu ir suvokimu?
5. Kaip interpretuojate pirmą ir paskutinę apsakymo pastraipą? Kas nutiko lapkričio 7 dieną, kas įvyko po to ir kas pasikeičia pasakojant tai, ką skaito skaitytojas?

Papildoma literatūra skaitymui:

N. Keršytė, Pasakojimo pramanai (Vilniaus universiteto leidykla, 2016), I dalies IV skyriaus p. 157-159; III dalies II skyrius Komunikacinė sąveika p. 364-366, 368-373.

x     x     x

III seminaras: E. Benvenistas „Įvardžių prigimtis“ (The Nature of Pronouns)

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2023/03/E.-Benveniste-The-Nature-of-Pronouns.pdf

Klausimai semiotikams:

1. Paaiškinti skirtumą tarp asmeninių ir neasmeninių įvardžių. Ką reiškia, kad jie egzistuoja tik kaip aktualybės? Į ką jie nurodo (referuoja)? Kuo skiriasi diskurso realybė ir „objektyvi“ realybė? – Karolina Rymkevič
2. Kaip galima išreikšti asmenį nevartojant įvardžių? Kas teikia reikšmę parodomiesiems įvardžiams, prieveiksmiams? Ar vartojant bendratį gal būti išsakomas asmeninis santykis su pasakymu? – Monika Wolyniec
3. Kuo neasmeniniai įvardžiai skiriasi nuo daiktavardžių, kas juos sieja? Ar gali būti diskursų, kuriuose nebūtų asmeninių įvardžių? Jei taip, pateikite pavyzdžių. Ar galima asmeninių įvardžių buvimą/nebuvimą sieti su tam tikro tipo diskursais? – Viktorija Nabažaitė

Klausimai vertėjų grupei:

1. Kaip Benvenistas apmąsto įvardžius: remdamasis konkrečiomis kalbomis [individual languages, langues] ar kalba apskritai [language in general, langage]? Kodėl? Kuo šios kategorijos skiriasi ir koks jų santykis su šneka [speech, parole]? – bendrai

2. Kaip Benvenistas vertina žodį „asmeniniai“ pavadinime „asmeniniai įvardžiai“? Kodėl? Kuo jie skiriasi nuo daiktavardžių? – Robertas Tubis

3. Kokias dvi instancijas numato įvardžio „aš“ naudojimas? Kaip tokiose situacijoje funkcionuoja referencija?- Saulius Venclovas

4. Ar asmeniniai įvardžiai būtini tam, jog pasakymas nurodytų į save ir į patį sakytoją? Jei taip, kodėl? Jei ne, kokiomis kitomis priemonėmis įvyksta šis nurodymas? – Deina Janeliūnaitė

5. Kuo skiriasi kalba kaip virtuali ženklų sistema nuo kalbos, kurią asmuo aproprijuoja, prisiima panaudojimui? Kurioje iš jų egzistuoja įvardžiai ir kodėl? – Ona Jarmalavičiūtė

6. Kuo trečio asmens įvardžiai skiriasi nuo pirmo ir antro? – Lukas Blynas

x    x    x

II seminaras: E. Benvenistas „Subjektyvybė kalboje“ (“Subjectivity in Language” in Problems in General Linguistics)

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2023/02/Benveniste-Emile_Subjectivity-in-Language.pdf

Klausimai semiotikų grupei:

1. Kuo panašus ir kuo skiriasi E. Benveniste‘o ir R. Jakobsono požiūris į kalbą, diskursą. Pakomentuoti, kaip šie autoriai supranta diskurso autoreferentiškumą? – Gabrielė Misevičiūtė
2. Kokiais būdais gali pasireikšti subjektyvybė tekste? Kuo E. Benveniste‘o požiūris į subjektą skiriasi nuo Descartes’o ego bei fenomenologinio subjekto? – Elena Sprindžiūnaitė
3. Pateikite pavyzdžių, su asmeniniais įvardžiais, kai: a) kalbantysis įveda atstumą tarp savęs ir pasakymo; b) kalbėjimo metu steigia tikrovę; c) priartėja prie beasmenio pasakymo; d) išsakydamas nuomonę kreipia dėmesį į kalbėjimo aktą; f) teiginiui negali būti taikomas vertinimas. Ar gali pasireikšti subjektyvumas nevartojant asmeninių įvardžių? – Rūta Vizbarienė

Klausimai vertėjų grupei:

1. Kalbos instrumentiškumo problema. Kam šiandien dažniausiai priskiriama kalba – gamtos ar kultūros sričiai ? – bendrai
2. Kaip Benvenistas supranta subjektyvybę ? Kuo kalbinis « aš » (Benvenisto ego) skiriasi nuo konceptualaus, filosofinio ego (pvz., Descartes’o ego) ? – Saulius
3. Ką reiškia, kad dialogas – tai asmens buvimo sąlyga ? Apie kokį asmenį kalba Benvenistas ? – Rokas
4. Kuo ypatingi asmeniniai įvardžiai? Kuo jie skiriasi nuo bet kokių kitų žodžių, daikta-vardžių, pa-vadinimų? – Deina
5. Jei “aš”, arba galimybė įsteigti subjektyvybę, yra kalbos pagrindas, ką daryti su tokiomis kalbomis, kur nėra įvardžio “aš” ar tiesiog vengiama bet kokio asmeninio įvardžio? – Lukas
6. Kuo pasakymai kaip performatyvai skiriasi nuo paprastų teiginių? Kodėl juos galima atlikti tik pirmu asmeniu? Aptarkite keletą savo sugalvotų performatyvių pasakymų pavyzdžių. – Ona

x    x    x

I seminaras: R. Jakobsonas „Lingvistika ir poetika“ (Baltos lankos, 2004, Nr. 18-19)

http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2023/02/Jakobsonas_Lingvistika-ir-poetika_studentams.doc

Tekste geltonai pažymėtos tos vietos, kurių nereikia skaityti (bet nedraudžiama perskaityti, jei norite).

Klausimai semiotikų grupei:

1. Ką Jakobsonas vadina lingvistika ir poetika? Nustatyti jų tarpusavio ryšį ir išryškinti šių sąvokų problematiškumą. – Ugnė Žemaitytė
2. Pristatyti Jakobsono išskirtas funkcijas. Kokiems diskursams (ne tik kalbiniams) jos gali būti pritaikomos? Pateikti pavyzdžių, nekartojant esančių tekste. – Nora Lapinskaitė
3. Apibūdinti poetinę funkciją ir paaiškinti sekų bendramatiškumo principą. Kuo skiriasi metakalbinė ir poetinė funkcijos?

Klausimai vertėjų grupei:

1. Kuo skiriasi sinchronijos tyrimas nuo diachronijos? Sugalvokite bakalauro arba magistro darbo temų pavyzdžių, kurie priklausytų vienai iš šių sričių. – Lukas Blynas
2. Kuo skiriasi kalbinę komunikaciją sudarantys būtini elementai nuo komunikacijos funkcijų? – Deina Janeliūnaitė
3. Pasiūlykite savo sugalvotų pavyzdžių, kuriuose: – Lukas Blynas
a) Funkcionuotų ne vienas kodas.
b) Pirmą sakinio pusę dominuotų viena funkcija, o antrą pusę – kita.
c) Referentinė funkcija nepasireikštų išvis.
d) Nieko negalėtume pasakyti apie adresantą.
4. Kaip savais žodžiais paaiškintumėte, kodėl „Poetinė funkcija ekvivalentiškumo principą perkelia iš atrankos ašies į derinimo ašį“? – Saulius Venclovas
5. Kas yra „semantinis suartėjimas“? – Saulius Venclovas
6. Remdamiesi Jakobsono sistema, palyginkite du reklaminius šūkius: „Mažiau išleidi, o tiek sau leidi“ ir „Būk genijus, daryk kaip Eugenijus“ – Robertas Tubis
7. Koks santykis, anot Jakobsono, turėtų sieti poetiką, lingvistiką ir literatūrologiją? – Deina Janeliūnaitė
8. Pasvarstykite, kaip Jakobsono sistema gali būti aktuali nagrinėjant ne poeziją, o prozą. – Robertas Tubis