Baltų kalbų istorija (dalyko aprašas)

 

MODULIO APRAŠAS

 

Kodas Modulio pavadinimas  ECTS kreditai Kontaktinės valandos Savarankiškų studijų valandos Atsiskaitymo forma
  Baltų kalbų istorija 5 64+ 2 egz. 84 Egzaminas
Pakopa Lygmuo Vykdymo laikas Dėstomoji kalba Reikalavimai studijuojančiajam
BA   Semestras: rudens Lietuvių Skirta Lietuvių filologijos programos studentams, pasirinkusiems baltistikos šaką
Koordinuojantis dėstytojas Kiti dėstytojai Fakultetas (institutas) Studijų kryptis
Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia Filologijos, Baltistikos katedra Filologija

 

Modulio tikslas: ugdomos kompetencijos
Tikslas – formuoti studento kaip kalbos istorijos tyrėjo kompetenciją: supažindinti studentus su esminiais baltų kalbų raidos procesais ir etapais, parodant lietuvių, latvių ir prūsų kalbų raidos bendrumus ir skirtumus. Siekiama ne išsamiai apžvelgti baltų kalbų istoriją, o panagrinėti visų kalbos lygmenų svarbiausius sisteminius procesus, pasiaiškinti galimas jų interpretacijas.
Studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai
Įgyti žinių apie esminius baltų kalbų raidos procesus ir etapus: gebėti paaiškinti, kokie sisteminiai pakitimai ir kada vyko įvairiuose lygmenyse, kaip jie paveikė skirtingas kalbas, kokią įtaką šiems procesams darė kitos kalbos. Įtraukiamoji paskaita, diskusijos, tiriamojo pobūdžio užduotys Kaupiamasis vertinimas:1. Testas:

– uždarojo tipo klausimai, užduotys

– atvirasis teorinis klausimas

2. Darbas seminaruose: dalyvavimas diskusijose, užduočių atlikimas.

Gebėti taikyti žinias apie esminius baltų kalbų raidos procesus ir etapus rašant bakalauro darbą pasirinkta tema, dalyvaujant diskusijose su kitų filologijų studentais.
Gebėti analizuoti įvairius baltų kalbų raidos reiškinius, išryškinant kalbų panašumus bei skirtumus ir pagrindžiant savo nuomonę.
Gebėti kritiškai vertinti teiginius apie baltų kalbų raidą, kalbų konservatyvumą ir modernumą konkrečių pakitimų atžvilgiu, kontaktų su kitomis kalbomis padarinius.
Pasirengti savarankiškai semtis žinių apie įvairius baltų kalbų istorijos tarpsnius ir reiškinius, perskaityti pranešimą baltų kalbų istorijos klausimais.

 

Modulio planas

Kontaktinės valandos ir studijavimo būdas Savarankiškų studijų laikas ir užduotys
Nr. Tema Paskaitos Seminarai Pratybos Laboratoriniai darbai Konsultacijos Praktika Savarankiškas darbas Užduotys
Vokalizmo ir konsonantizmo sistemos, jų kilmė ir raida 4 4         10 Tikslinės teorinės literatūros skaitymas
Balsių kaitõs sistema, jos kilmė ir raida 4 4         13 Tikslinės teorinės literatūros skaitymas
Prozodijos elementai, jų kilmė ir raida. Prozodinės kaĩtos, jų kilmė ir raida. 4 4         13 Tikslinės teorinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys
Vardažodžio morfologijos sistemos formavimasis ir raida 6 6         13 Tikslinės teorinės literatūros skaitymas
Veiksmažodžio morfologijos sistemos formavimasis ir raida 6 6         13 Tikslinės teorinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys
Sintaksinių konstrukcijų formavimasis ir raida 6 6         13 Tikslinės teorinės literatūros skaitymas
Rašomųjų kalbų istorijos periodizacija 2 2         4 Tikslinės teorinės literatūros skaitymas
Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas             7  

Iš viso:

32 32 86

 

Vertinimo strategija Svoris procentais Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai
Kaupiamasis vertinimas:    
Egzaminas:1. Uždarojo tipo klausimai: pasirenkamųjų atsakymų užduotys

2. Atviroji užduotis: atsakymas į teorinį klausimą.

50 Sesija Gebėjimas atskleisti žinias – pasirinkti teisingus teiginius. 

Gebėjimas aptarti kalbos reiškinį, teiginius iliustruoti pavyzdžiais, juos analizuoti, vertinti.

 

Dalyvavimas paskaitose ir seminaruose, 2 tiriamųjų užduočių atlikimas 50 Semestro pabaiga Pasirengimas, gebėjimas dalyvauti diskusijose aktyvumas, gebėjimas pateikti probleminių pastabų, gebėjimas atlikti nedideles  tiriamojo pobūdžio užduotis.

 

Privaloma literatūra
Nr. Autorius Leidimo metai Pavadinimas Periodinio leidinio nr. ar tomas Leidimo vieta: leidykla ar nuoroda
1. P. U. Dini. 2000 Baltų kalbos: lyginamoji istorija   Vilnius: MELI
2. Z. Zinkevičius 1996 Lietuvių kalbos istorija   Vilnius: MELI
3. J. Kazlauskas 1968; 2000 Lietuvių kalbos istorinė gramatika (= Rinktiniai raštai 1)   Vilnius: Mintis; MELI
4.  Z. Zinkevičius 1980-1981 Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1-2   Vilnius: Mokslas
5. M. Rudzīte 1993 Latviešu valodas vēsturiskā fonētika   Rīga: Zvaigzne
Papildoma literatūra
Nr. Autorius Leidimo metai Pavadinimas Periodinio leidinio nr. ar tomas Leidimo vieta: leidykla ar nuoroda
1. A. Rosinas 1995 Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida   Vilnius: VU l-kla
2. V. Ambrazas 2006 Lietuvių kalbos istorinė sintaksė   Vilnius: LKI l-kla
3. S. Karaliūnas. 1982 Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė   Vilnius: Mokslas
4. V. Mažiulis 2004 Prūsų kalbos istorinė gramatika   Vilnius: VU l-kla

 

Aprašą parengė Parašas Patvirtino studijų programos komitetas Parašas Data
B. Stundžia   Komiteto pirmininko vardas, pavardė    

Egzamino klausimai

  1. Baltų kalbų balsių sistemos, jų kilmė ir raida.
  2. Baltų kalbų dvibalsių sistemos, jų kilmė ir raida.
  3. Baltų kalbų priebalsių sistemos, jų kilmė ir raida.
  4. Baltų kalbų žodžio galo fonetiniai kitimai ir jų raida.
  5. Baltų kalbų balsių kaitos e(R):o(R) eilės kilmė ir raida.
  6. Baltų kalbų balsių kaitos ir u eilių kilmė ir raida.
  7. Baltų kalbų kirtis ir priegaidė, jų kilmė ir raida. Endzelyno ir F. de Saussure’o dėsniai ir jų svarba baltų kalbų akcentologijai.
  8. Baltų kalbų prozodinės kaĩtos, jų kilmė ir raida.
  9. Baltų kalbų vardažodžio morfologinų kategorijų formavimasis ir raida: giminė, skaičius, linksnis.
  10. Baltų kalbų veiksmažodžio morfologinių kategorijų formavimasis ir raida: laikas, nuosaka, rūšis.
  11. Linksniavimo ir asmenavimo tipų konkurencija ir unifikacija baltų kalbose.
  12. Paradigminis formų trumpinimas ir žodžių junginių morfologizacija baltų kalbose.
  13. Žodžių tvarkos modeliai ir jų raida baltų kalbose.
  14. Veiksmažodiniai bei vardažodiniai sakiniai ir jų raida baltų kalbose.
  15. Mišriojo tipo sakiniai ir jų raida baltų kalbose: pagrindinės linksnių reikšmės.
  16. Prielinksninės ir bendraties konstrukcijos, jų kilmė ir raida baltų kalbose.
  17. Dalyvinės konstrukcijos ir jų raida baltų kalbose.
  18. Prijungiamųjų konstrukcijų kilmė ir raida baltų kalbose.