Jūs patekote į svetainę, kurioje dalinuosi mintimis apie kalbą, na ir dar kartais šiuo bei tuo apie gyvenimą.
Mūsų gyvenime kalba užima ypatingą vietą. Turiu galvoje ne lietuvių, rusų, anglų ar vokiečių, o apskritai kalbą: kalbame kasdien, nuolat, daug, reikia ar nereikia, net negalvodami apie kalbą. Ji slypi kažkur mūsų pasąmonės užkaboriuose, yra sąmonės palydovas, galbūt net apskritai mąstymo įrankis. Bet kuris normaliai išsivystęs ir sveikas žmogus kalbėdamas apie kalbą apskritai negalvoja, panašiai kaip kvėpuojame ar mirksime – tai tiesiog vyksta su mumis, tai tiesiog darome, ir tiek. Nepaisant to, bet kuris toks negalvojantis apie kalbą kalbėtojas yra pats tikriausias kalbos nešėjas ir jos kūrėjas. Visi juk vartojame dalyvius su padalyviais ir pusdalyviais, visi juk skiriame daiktavardžio gimines, priegaides ir kirčiuotes, visi pasakome reciproką, supyną ar dvejybinį linksnį, aktyvą ar pasyvą, bet retas kuris sugebėtų sąmoningai paaiškinti, kas tai yra. O galbūt net apskritai nėra girdėjęs tokių terminų. Todėl galima teigti, kad daugelis iš mūsų kalbą vartoja pasąmoniniu lygiu kaip bendravimo priemonę ir kaip pagrindinį mąstymo bei pažinimo įrankį.
Taigi, kalba veikia. Ir tai dažniausiai nepriklauso nuo mūsų sąmoningų pastangų. Kaip ji veikia, kodėl veikia, kokie dėsniai lemia jos veikimą, kas kalboje iš tiesų funkcionuoja, o kas ne, kuo skiriasi skirtingų kalbų sistemos ir t.t., ir pan. – tai klausimai, kuriuos paprastai kelia ir bando suvokti kalbos tyrėjai. Arba žmonės, profesionaliai vartojantys kalbą – tai vertėjai, kalbų mokytojai, tie, kuriems kalba yra įtikinimo ir poveikio priemonė (pvz.: politikai, viešųjų ryšių ir reklamos specialistai, teismo proceso dalyviai…), ir pan. Kitaip tariant, kalbą vartoja profesinėje veikloje. Suprantama, kad tokiu atveju sąmoningai studijuojami ir valdomi tie kalbos vartojimo aspektai, kurie būtini veiksmingiau profesiniams tikslams siekti. Na o tie, kurie specialiai užsiima kalbos tyrimais siekdami padėti minėtiems profesionalams arba tiesiog iš mokslinio smalsumo – kalbininkai arba lingvistai – paprastai siaurai specializuojasi ir gilinasi į kurią nors vieną kalbos sritį: fonetiką, leksiką, gramatiką, sintaksę, semantiką, pragmatiką…
Mokslinės veiklos sritis, apimanti visokeriopus kalbos tyrinėjimus, vadinama kalbotyra arba lingvistika.
Apie visa tai čia. Smagaus pasiskaitinėjimo!
Antanas Smetona