Kartą manęs paklausė, koks skirtumas tarp mirštamumo ir mirtingumo. Niekada anksčiau apie tai negalvojau ir iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad tai sinonimai. Kiek pasigilinus, paaiškėjo, kad abu žodžiai iš tiesų yra artimos darybinės reikšmės ir kilmės – abiejų pagrindas veiksmažodis mirti, miršta, mirė, iš jo padaryti neveikiamosios rūšies dalyvis mirštamas ir būdvardis mirtingas, o paskui iš abiejų padaryti daiktavardiniai abstraktai su priesaga -umas – mirtingumas, mirštamumas. Taigi, semantika gana artima, todėl standartinėje šnekamojoje kalboje galima ir sinoniminė vartosena. Tai kam reikalingi du tokie panašūs žodžiai? O paslaptis, greičiausiai, slypi termininėje šių žodžių vartosenoje.

Terminologijoje dažnai reikia žodžių labai artimos reikšmės sąvokoms pavadinti. O tų sąvokų subtilūs skirtumai žinomi ir gerai suprantami tik į savo sritį įsigilinusiems specialistams.

Mirtingumas (angliškai mortality rate) specialistų suprantamas kaip mirčių per tam tikrą laikotarpį ir vidutinio gyventojų skaičiaus santykis arba mirčių ir rizikos populiacijos narių stebėjimo laikotarpių sumos santykis.

Mirštamumas (angliškai case-fatality; lethality) – mirčių nuo tam tikros ligos ar nuodo ir nustatytų ligos atvejų ar apsinuodijimų santykis. Pavyzdžiui, nuo Ebolos viruso miršta pusė užsikrėtusiųjų, todėl mirštamumas yra apie 50 proc., o štai mirtingumas kasybos pramonėje, tarkime, gali būti du trys procentai.

Žodžiu, tai tam tikri statistiniai dydžiai, kurių skirtumai suprantami specialistams. O mes, ne specialiosios profesinės, o standartinės šnekamosios kalbos vartotojai, jei supainiosime mirtingumą su mirštamumu – nebus jokios didelės bėdos. Palikime tuos skirtumus specialistams. Tik nelinkiu jums nei vienam patekti į mirtingumo ar mirštamumo apskaitą.

A.S.