Artėja Kalėdos. Tuoj pasipils sveikinimai, džiaugsmai, atostogos, giminių lankymas ar lankymasis. Kaip kam – vieniems tai tikėjimo šventė, kitiems metų virsmo ir šeimos šventė. Žodžiu, viskas kaip įprasta. Ir, aišku, norėsime pasiųsti sveikinimus: atvirukus, trumpąsias žinutes, laiškus. Todėl puiki proga pakalbėti apie Kalėdų šventumą – ne tą tikrąjį, o tiesiog žodį, vartojamą šalia šventės pavadinimo. Sveikinimuose rašome trumpinį šv. Kalėdos, visą žodį šventos Kalėdos arba tiesiog Kalėdos. (Beje, visa tai tinka ir Velykoms arba šventoms Velykoms). Iš tiesų tikrasis šventės pavadinimas yra Kalėdos ir visada rašomas didžiąja raide. Sutrumpinimas šv. arba ir visas žodis šventos neįeina į šventės pavadinimą. Iš to galima padaryti dvi išvadas: pirma, jei rašome šv. arba šventos, šių žodžių didžiąja raide rašyti nereikia, nebent jie yra sakinio pradžioje arba rašytojas turi stilistinių sumetimų; antra, jei tai ne šventės pavadinimo dalis, tai ir apskritai nėra būtina.  Taigi, sveikinimą parašyti galime trejopai: džiaugsmingų šventų Kalėdų, džiaugsmingų šv. Kalėdų ir tiesiog džiaugsmingų Kalėdų. Visi trys atvejai yra galimi ir teisingi. Beje, prasčiausias sveikinimas būtų sveikinu su Kalėdomis – prielinksnio konstrukcija čia atsiradusi dėl rusų kalbos įtakos. Man asmeniškai gražiausia ir priimtiniausia sveikinimo forma – džiaugsmingų Kalėdų, ramių Kalėdų, jaukių Kalėdų. Juk sakoma, kad nors ir šimtą kartų pasakysi cukrus, burnoje nuo to saldžiau nepasidarys. Taip ir su tuo šventumu ir tikėjimu. Pirmiausia ne žodžiuose, o širdyje ir sieloje jis turi būti. Taigi, visiems jaukių ir ramių Kalėdų.