2011-09-20
Lietuvių kalboje yra garsas j, vadinamas jotu. Tai priebalsis, išsiskiriantis tuo, jog visada būna minkštas. Šiaip šio garso tarimas nekelia kokių didelių problemų, nors apie kelis atvejus galima ir pasamprotauti. Pirmiausia paminėtinas j šaknyje po garsų p, b. Labai ilgai jis nebuvo rašomas, tačiau tarti reikėjo – pjauti, bjaurus, spjauti. Prieš kelis dešimtmečius nutarta, kad [...]
Tema: Fonetika, Tartis
Žymos: joto tarimas
Galite parašyti komentarą »
2010-07-6
Sena tiesa. Jokių išimčių niekam nenumatyta. Nei svetimvardžių rašybai. Deja, daug kam tai nežinoma. Arba apsimetama, kad nežinoma. Iš to nežinojimo ir kišimasis ten, kur nederėtų. Nei vykdomoji valdžia, nei politikai neturėtų kišti nagų nei prie rašybos, nei prie gramatikos. Ypač nemalonu, kad randasi ir garbingų kalbininkų, aistringai įtikėjusių, kad „Lietuvių kalbos gramatikoje“ surašyti niekai, [...]
Tema: Rašyba
Žymos: nelietuviškos raidės, svetimvardžiai
2 komentar. »
2010-05-19
Parduotuvėse teko matyti tokią keistą prekę – nukalkintoją. Lyg ir žmogus, bet juk prekyba žmonėmis lyg ir draudžiama. Arba girdėjau specialistus kalbant – nuorinti, nukalkinti, nudruskinti. Prekių pavadinimams daiktavardžiai su priesaga -tojas jokiu būdu netinka, mat lietuvių kalboje paprastai daiktavardžiais su šia priesaga įvardijame asmenis. Bet juk savo akimis matome, kad ant prekystalio gulintis nukalkintojas [...]
Tema: Žodžių daryba
Žymos: priesagų vediniai, priešėlių vediniai
Galite parašyti komentarą »
2010-04-11
Prieveiksmiai nėra tie žodžiai, iš kurių lietuvių kalboje darytumėmės labai daug naujų žodžių. Nors vienas kitas kartais ima ir išsiveržia į darybos pirmūnus. Šiuokart turiu galvoje prieveiksmį daug, iš kurio prisidarome žodžių ir su priesagomis, pvz.: dauginis, daugintis, daugiklis, daugintuvas, ir dūrinių: daugialąstis, daugiašonis ir t.t. Paprastai dūrinys esti gana paprastos struktūros: dvi šaknys ir [...]
Tema: Leksikologija, Žodžių daryba
Žymos: dūryba, prieveiksmiai
Galite parašyti komentarą »
2009-10-12
Lietuvių kalbos daiktavardis turi per 600 priesagų. Todėl neišvengiamai tos priesagos įvairiais būdais klasifikuojamos, o klasifikacija atspindi ir mūsų lietuvišką pasaulėvaizdį. Priesaginių daiktavardžių klasifikacijoje esama ne tik deminutyvų, asmenų, gyvulių ir paukščių, vietų pavadinimų, bet ir augalų stiebų pavadinimų, švenčių pavadinimų, mėsos pavadinimų. Pastarieji šiandien rečiau bevartojami, todėl jų vartosena pradeda kelti keblumų. Imkime mėsos [...]
Tema: Leksikologija, Žodžių daryba
Žymos: mėsos pavadinimai, priesagų vediniai
Galite parašyti komentarą »